Apie projektą
Sveiki atvykę į ritoja.lt!
Ši svetainė pasakoja apie Lietuvos ir Japonijos, dviejų geografiškai labai nutolusių tautų pagarbą ir šiltus jausmus viena kitai. Ją paleidome 2022 m., minėdami Japonijos ir Lietuvos draugystės šimtmetį ir prisimindami svarbiausias istorijas, žmones ir pasiekimus. Tai - išsamiausia informacijos apie dviejų šalių santykius apžvalga, kurią nuolat pildome ir atnaujiname.
Naršydami po šią svetainę susipažinsite su japonais, kurie apsirėdę kimono ir segėdami samurajiškus kardus 1862 m. rugsėjo mėnesį išlipo iš traukinio Rusijos imperijos stotyje, vadinamoje Kowno. Sužinosite, kas buvo pirmieji lietuviai, apsilankę Japonijoje, pirmasis lietuvis paspaudęs ranką pačiam imperatoriui ir vienintelis lietuvis gavęs Japonijos pilietybę. Svetainėje keliausite laiku per naikinančius XX a. karus, okupacijas, nepriklausomybės atkūrimą ir pandemijos nuspalvintą dabartį.
Kviečiame susipažinti su dailininkais, moksleiviais, diplomatais, keliautojais, politikais, rašytojais, misionieriais, teatralais, mokytojais, muzikais, mokslininkais ir paprasčiausiais žmonėmis, kurie labai skirtingomis formomis prisidėjo ir prisideda prie santykių kūrimo.
O galbūt čia aptiksite ir save.
Projekto pavadinimas ir adresas sudarytas iš trijų skiemenų. Ri paimtas iš Ritoania (japoniškai reiškia „Lietuvą“), o Ja - iš „Japonija“. Juos sujungia japoniškas jungtukas to, reiškiantis „ir“.
Dvidešimtyje skirtingų temų apžvelgiame dviejų šalių oficialių santykių pradžią, per istoriją kilusius įdomius atsitikimus, o taip pat dabartinius santykius, kurie skleidžiasi politikoje, kultūroje, švietime, sporte ir, žinoma, ekonomikoje. Visos temos yra gausiai iliustruotos, pavyzdžiais, nuotraukomis, schemomis, autentiškais dokumentais.
Atsiprašome tų, kurie šioje svetainėje nebuvo paminėti. Jeigu prisidedate prie Japonijos-Lietuvos ryšių plėtojimo arba kuriate japoniška tematika ir manote, kad jūsų darbai turėtų būti paminėti, arba turite pastabų, patikslinimų, parašykite mums.
Svetainės turinį kūrė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Aurelijus Zykas ir Linas Didvalis, prisidėjo Arvydas Kumpis ir Audrius Sabūnas. Čia naudojama gausi medžiaga, už kurią esame dėkingi įvairiems archyvams Lietuvoje ir Japonijoje bei privatiems asmenims.
Visi svetainėje naudojami tekstai yra apsaugoti autorinių teisių. Cituodami ar naudodami medžiagą, nurodykite šaltinį.
Svetainę pristato „Azija LT“. Partneris: VDU Azijos studijų centras
Pagrindinis rėmėjas: Toshiba International Foundation
Projektą globoja: Japonijos Ambasadorius Lietuvoje ir Lietuvos ambasada Japonijoje.
Tetsu Ozaki
Sveikinu paleidus naują svetainę “Ritoja.lt”!
Labai maloniai nustebau pamatęs šią išsamią svetainę, pristatančią ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos įvairiose srityse nuo seniausių laikų iki šių dienų. Reiškiu giliausią pagarbą dr. Aurelijui Zykui, dr. Linui Didvaliui ir visiems, kurie bendradarbiavo ją kuriant. Taip pat norėčiau išreikšti nuoširdžią pagarbą ponui Keisuke Omori ir Toshiba tarptautiniam fondui už paramą šiam precedento neturinčiam projektui.
Svetainėje aš pats išmokau daug naujų dalykų, ir esu įsitikinęs, kad ji pritrauks įvairiausių interesų lankytojus – nuo pradinių klasių mokinių iki specialistų tyrėjų.
Labai simboliška, kad šiemet sukanka 100 metų nuo abiejų šalių draugystės, ir nuostabus sutapimas, kad dr. A Zykas paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje! „Ritoja“, kurios vardas man labai patinka, per ateinančius 100 metų, be jokios abejonės, dar labiau paspartins mainus tarp Lietuvos ir Japonijos.
Tetsu Ozaki
Nepaprastasis ir įgaliotasis Japonijos ambasadorius Lietuvoje, 2022 m.
Algimantas Misevičius
Lietuva ir Japonija – nors geografiškai tolimos, bet tokios artimos dvasiškai ir emociškai – randa savo bendrystės atspindį svetainėje ritoja.lt.
Sveikinu jo kūrėjus su pasiektu puikiu rezultatu – išsamiai ir patraukliai pristatytais Lietuvos ir Japonijos santykiais visose srityse, ir praeityje, ir dabar. Tai – ištisa Lietuvos ir Japonijos santykių enciklopedija.
Ši svetainė yra puiki mūsų valstybių draugystės šimtmečio dovana visiems, besidomintiems Lietuvos ir Japonijos ryšiais.
Neabejoju, kad ritoja.lt pasitarnaus ir profesionalams, ir plačiajai visuomenei tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje, kaip svarbus informacijos šaltinis ir įkvėps mus visus ieškoti kelių dar labiau suartinti mūsų valstybes ir tautas.
Algimantas Misevičius
Lietuvos ambasados Japonijoje laikinasis reikalų patikėtinis
Keisuke Omori
Tarptautinio Tošibos fondo vardu noriu nuoširdžiai pasveikinti paleidus naują svetainę ritoja.lt, kuri sukurta minint Lietuvos ir Japonijos šimtmečio jubiliejų.
Labai džiaugiamės, kad mūsų fondas galėjo prisidėti kuriant šią puikią svetainę. Esu įsitikinęs, kad ji bus ne tik neįkainojamas santykių tarp dviejų tautų archyvas, bet ir neprilygstamas informacijos šaltinis, padėsiantis pagilinti tarpusavio supratimą, prisidėsiantis prie tolesnės šalių santykių plėtros.
Pastaruosius penkerius metus man buvo malonu dirbti su dr. Aurelijumi Zyku, - pagrindiniu žmogumi, prisidėjusiu prie šio projekto, kuomet finansavome du dokumentinius filmus apie Čiunę Sugihara. Iš šių projektų sužinojau, kad abiejų šalių santykiai siekia dar XIX amžiaus vidurį, ir apima politinę, ekonominę ir kultūrinę sferas. Sužinojau ir tai, kad be Sugiharos buvo daug skirtingų tautybių žmonių, kurie giliai įsitraukė į humanitarinę veiklą, liudydami visuotinės meilės ir užuojautos svarbą.
Nekalbant apie besitęsiančią pasaulinę pandemiją, pasaulis dabar pilnas neigiamų naujienų ir netikrumo dėl ateities. Esu įsitikinęs, kad ši svetainė pasitarnaus kaip orientyras ir vilties spindulys pasauliui, leisdamas suprasti, kad tautų santykiai pirmiausia grindžiami žmonių pasitikėjimu, draugyste ir pagarba vieni kitiems.
Keisuke Omori
Tarptautinio Tošibos fondo prezidentas