„Dar arčiau, dar draugiškiau“

Diplomatiniai santykiai nuo 1991 m.

Japonija pripažino atsikūrusią Lietuvos Respubliką panašiu metu kaip ir daugelis kitų valstybių – 1991 m. rugsėjo 6 d., o diplomatiniai santykiai buvo atstatyti tų pačių metų spalio 10 d., kuomet kelias dienas prieš tai Vilniuje lankęsis užsienio reikalų viceministras Muneo Sudzukis pasirašė tai patvirtinančius dokumentus.

Po to sekęs abipusis susidomėjimas stiprėjo, ką parodė reguliarūs ir dažni tiek Lietuvos, tiek Japonijos atstovų vizitai, pasirašomi susitarimai, vykstantys renginiai. Nemaža dalis jų buvo aukšto lygio, įskaitant Lietuvos premjerų ir prezidentų oficialius vizitus bei atsakomąsias viešnages iš Japonijos pusės, vainikuotas 2007 m. gegužės 26–27 d. vykusio Japonijos imperatoriaus Akihito ir imperatorienės Mičiko apsilankymo.

Pažymėdama visus šiuos pasiekimus, Japonijos ambasada Lietuvoje diplomatinių santykių 25-metį 2016 m. pasitiko su specialiai sukurtu logotipu ir šūkiu „Dar arčiau, dar draugiškiau“.

Aukšto lygio vizitai

Per pirmuosius santykių atkūrimo dešimtmečius kiekvienais metais galime rasti bent po kelis paminėjimo vertus aukštesnio lygio Japonijos ir Lietuvos atstovų susitikimus. Jų metu į priekį pastūmėti dvišaliai santykiai, visų pirma ekonomikos srityje, vyko derybos dėl įvairiapusio bendradarbiavimo, pasirašyti susitarimai. Tarp pastarųjų galima paminėti 2000 m. priimtą sutartį dėl bevizio režimo, 2018 m. įteisintą pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo tvarką, 2019 m. vyriausybių pasiektą susitarimą dėl darbo atostogaujant programos.

(G. Nausėda vizito Gifu prefektūroje metu 2019 m.; LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)

(Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Muneo Sudzukį priima užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas; LCVA, 0-119222)

1991 m. spalio 5–7 d. Lietuvoje viešėjo Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Muneo Sudzukis, jį priėmė užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. To paties mėnesio 16–19 d. premjeras Gediminas Vagnorius lankėsi Japonijoje, susitiko su premjeru Tošiki Kaifu. Dar vienas Gedimino Vagnoriaus vizitas į Tokiją įvyko tų pačių metų lapkričio pabaigoje.

1992 m. kovo 3–10 d. Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis viešėjo Japonijoje, susitiko su imperatoriumi Akihito, premjeru Kiiči Mijadzava, buvusiu premjeru Jasuhiro Nakasone, derino verslo ir kultūrinių ryšių klausimus, atidarė M. K. Čiurlionio paveikslų parodą.

1993 m. rugsėjo 17–22 d. Japonijoje lankėsi premjeras Adolfas Šleževičius, susitiko su premjeru Morihiro Hosokava, derėjosi dėl ekonominių santykių plėtros. Taip pat lankėsi Gifu prefektūroje, pagerbė Sugiharos atminimą, buvo priimtas parlamento narių, buvusio premjero Noboru Takešitos, ilgamečio Tokijo gubernatoriaus Šiuničio Sudzukio, susitiko su verslo atstovais.

1995 m. spalio mėn. Prezidento patarėjas ambasadorius Justas Paleckis lankėsi Japonijos užsienio reikalų ministerijoje, derino ambasadų steigimo ir ekonominio bendradarbiavimo klausimus.

(A. Brazausko susitikimas su Japonijos imperatoriumi Akihito; LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)

1997 m. gegužės 12–15 d. Prezidentas Algirdas Brazauskas vizito Japonijoje metu susitiko su imperatoriumi Akihito, premjeru Riūtaro Hašimoto, užsienio reikalų ministru Jukihiko Ikeda, parlamentinės Japonijos–Lietuvos draugystės grupės nariais, aptarė ekonominį bendradarbiavimą.

1998 m. birželio mėn. Japonijoje lankėsi Seimo tarpparlamentinės ryšių su Japonija grupės pirmininkas Jurgis Razma, susitiko su analogiškos grupės Japonijoje pirmininku Masakuniu Murakamiu.

1999 m. kovo 16–18 d. Japonijoje lankėsi užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas.

2000 m. vasario 24 d. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo.

(A. Brazauskas susitikime su Japonijos premjeru Dž. Koidzumiu; Reuters nuotr.)

2001 m. balandžio 8–13 d. Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Japonijoje, susitiko su imperatoriumi Akihito, premjeru Joširo Moriu, parlamento bei verslo organizacijų atstovais.

2004 m. kovo mėn. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas viešėjo Tokijuje, susitiko su premjeru Dž. Koidzumiu, aplinkos ministre Juriko Koike, inicijavo Lietuvos ir Japonijos verslo atstovų susitikimus.

2005 m. liepos 3–8 d. Japonijoje viešėjo premjeras Algirdas Brazauskas. Susitiko su imperatoriumi Akihito, premjeru Džiuničiro Koidzumiu, parlamento nariais, aplankė Lietuvos paviljoną EXPO parodoje Nagojoje.

(A. Adamkus susitikime su Japonijos imperatoriumi Akihito; LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)

2006 m. gegužės mėn. Lietuvoje viešėjo užsienio reikalų ministras Taro Aso, vėliau ėjęs ir ministro pirmininko (2008–2009 m.), finansų ministro (2012–2021 m.) bei kitas svarbias pareigas.

2006 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 d. premjeras Gediminas Kirkilas viešėdamas Japonijoje susitiko su premjeru Džiuničiro Koidzumiu, Patarėjų rūmų pirmininke Čikage Ogi, verslo atstovais.

2007 m. gegužės 26–27 d. Lietuvoje viešėjo Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Mičiko, susitiko su Prezidentu Valdu Adamkumi.

2010 m. lapkričio 3–5 d. Japonijoje viešėjo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

(A. Kubilius susitikime su premjeru J. Noda; Japan Cabinet Public Relations Secretary nuotr.)

2011 m. spalio 3–10 d. Japonijoje lankėsi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitiko su Atstovų rūmų pirmininku Takahiro Jokomičiu, ekonomikos, prekybos ir pramonės ministru Jukio Edano, užsienio reikalų vyresniuoju parlamentiniu viceministru Riūdžiu Jamane, kitais vyriausybės ir parlamento atstovais.

2012 m. vasario 18–23 d. Japonijoje lankėsi Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, susitiko su premjeru Jošihiko Noda, derėjosi dėl kompanijos Hitachi investicijų Lietuvoje.

2014 m. kovo 11–15 d. Japonijoje lankėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitiko su užsienio reikalų ministru (vėliau tapusiu ministru pirmininku) Fumio Kišida.

2014 m. liepos 13–16 d. Lietuvoje lankėsi Patarėjų rūmų pirmininkas Masaakis Jamadzakis, susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite.

(D. Grybauskaitė susitikime su premjeru Š. Abe Vilniuje; LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)

2016 m. vasario 28 – kovo 5 d. Japonijoje lankėsi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, susitiko su premjeru Šindzo Abe.

2016 m. balandžio 8–12 d. Klaipėdoje lankėsi Japonijos savigynos jūrų pajėgų mokomoji eskadra, kuriai vadovavo Hitetošis Ivasakis. Svečius priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuriam už šias bei kitas Lietuvos–Japonijos santykius stiprinančias veiklas 2019 m. buvo įteiktas Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete apdovanojimas.

2017 m. gegužės 6–10 d. Japonijoje lankėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

2017 m. liepos 13 d. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo.

2018 m. sausio 13–14 d. Lietuvoje viešėjo ministras pirmininkas Šindzo Abė, jį priėmė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

2018 m. spalio 9–12 d. vizito Japonijoje metu premjeras Saulius Skvernelis vedė derybas dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir verslo srityse.

2019 m. spalio 21–24 d. Japonijoje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvavo naujojo imperatoriaus Naruhito inauguracijoje, lankėsi vicekonsulo Č. Sugiharos atminimo vietose Gifu prefektūroje, susitiko su Lietuvos garbės ambasadoriais, buvusiais Japonijos ambasadoriais Lietuvai.

(I. Šimonytė susitikime su Japonijos užsienio reikalų ministrų T. Motegiu; LR Vyriausybės kanceliarijos nuotr.)

2021 m. liepos 3 d. Lietuvoje viešėjo užsienio reikalų ministras Tošimicu Motegis, susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu.

Ryšiai tarp parlamentų

Lietuvos ir Japonijos draugystės grupė Japonijos parlamente buvo įkurta 1996 m. liepą tuometinio ambasadoriaus Takaja Suto iniciatyva. Pirmuoju grupės vadovu tapo įtakingas Patarėjų rūmų narys ir buvęs darbo ministras Masakunis Murakamis, o tarp steigėjų buvo daugiau nei 60 parlamentarų. Nuo 2001 m. grupei vadovauja buvusio Japonijos premjero Jasuhiro Nakasonės sūnus, ilgametis parlamentaras Hirofumis Nakasonė.

Lietuvoje Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupė įsisteigė kiek vėliau – 1997 m. gegužę. Ją sudarė virš 30 parlamentarų, pirmuosius kelerius metus vadovo pareigas ėjo Jurgis Razma.

(L. Linkevičius su H. Nakasone; Lietuvos ambasados Japonijoje nuotr.)

Tarpparlamentinės grupės paprastai priima iš globojamos šalies atvykstančius politikus ir vyriausybių narius, palaiko aktyvesnius ryšius su ambasadomis. Pirmoji didesnė Japonijos parlamento delegacija Lietuvoje lankėsi 1996 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjusius vos porai mėnesių po draugystės grupės įkūrimo. Tuomet į Seimą atvyko šeši Patarėjų rūmų nariai, verslo atstovai, juos lydėjo Kopenhagoje rezidavęs ambasadorius Lietuvai. Svečius priėmė prezidentas Algirdas Brazauskas, Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, Seimo nariai Kazys Bobelis, Vytautas Landsbergis, Emanuelis Zingeris ir kiti parlamentarai. Po metų – 1997 m. liepos mėn. – Lietuvoje vėl viešėjo parlamentarai iš Japonijos, šįkart priešakyje buvo draugystės grupės vadovas Masakunis Murakamis.

Iš Lietuvos pusės didesnių parlamentarų grupių vizitų nėra surengta, tačiau ne kartą lankėsi Seimo Pirmininkai bei pavieniai Seimo nariai. Iš Lietuvos parlamentarų galima išskirti Emanuelį Zingerį, kuriam už draugystės su Japonija skatinimą 2021 m. buvo suteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir kaspinu“.

Ambasadoriai

(Japonijos ambasada Vilniuje; Fotodiena/Žygimanto Gedvilos nuotr.)

(V. Adamkus su pirmąją Lietuvoje rezidavusia Japonijos ambasadore M. Akaši; LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)

Japonija ambasadą Vilniuje oficialiai atidarė 1997 m. vasario 11 d. Ji laikinai buvo įsikūrusi Vivulskio g. 6/8 pirmame bute, tačiau pastačius atskirą Dano Rusecko projektuotą pastatą 1998 m. pabaigoje persikėlė į dabartinę vietą M. K. Čiurlionio g. 82. Prie ambasados kūrimosi Vilniuje nemažai prisidėjo Gabija Čepulionytė, nuo 1995 m. dirbusi Vilniuje veikusiame Japonijos informacijos centre.

Iki ambasados įkūrimo Vilniuje ir kelerius metus po to, Lietuvai priskiriamas Japonijos ambasadorius rezidavo Danijoje. Šiuo laikotarpiu ambasadoriai Lietuvoje apsilankydavo bent porą kartų per metus, o Vilniuje veiklą pradėjusioje ambasadoje dirbdavo žemesnio rango diplomatai, išduodantys vizas ir kuruojantys informacijos sklaidos, kultūrinio bendradarbiavimo ir kitas veiklas. Šias – laikinųjų reikalų patikėtinių – pareigas užėmė Kindžis Šinoda (1997–1999 m.), Tojošis Macujama (1999–2001 m.), Eidzo Kanejasu (2001–2005 m.) ir Jasudžis Odoko (2005–2008 m.). Pirmasis Vilniuje reziduojantis Japonijos ambasadorius buvo paskirtas 2008 m., juo tapo diplomatė Mijoko Akaši.

(Lietuvos ambasada Tokijuje; Wikimedia/Syced nuotr.)

(pirmasis Lietuvos ambasadorius Japonijoje A. Kudzys (centre) A. Brazauskui lankantis Japonijoje 2005 m.; LR vyriausybės kanceliarijos nuotr.)

Lietuvos ambasados Tokijuje steigimas planuotas kelerius metus, tačiau įgyvendinimas strigo dėl lėšų trūkumo. Galiausiai, pirmi praktiniai žingsniai buvo pradėti daryti 1998 m. gale, tuo rūpinosi laikinasis reikalų patikėtinis Dainius Kamaitis. Jis šias pareigas ėjo daugiau nei trejus metus, kol buvo paskirtas pirmasis ambasadorius – juo 2001 m. gruodžio 17 d. tapo Algirdas Kudzys.

Lietuvos ambasada nuo 1999 m. pradžios iki 2003 m. pavasario veikė Tokijo Roppongi rajone, vėliau persikėlė į Setagajos seniūniją, kol galiausiai 2007 m. liepą įsikūrė pastate, esančiame Minato seniūnijos Motoazabu rajone. Čia veikia daugybės kitų valstybių ambasados, Europos Sąjungos atstovybė ir kitos tarptautinės institucijos.

2007–2010 m. ir nuo 2022 m. ambasadoje dirba kultūros atašė. Šias pareigas tiek anksčiau, tiek dabar užima Gabija Čepulionytė (Žukauskienė). Siekiant stiprinti prekybą, nuo 2017 m. ambasada turi ir žemės ūkio atašė. Šias pareigas yra ėjęs Deividas Kliučinskas, Kristina Mineikienė.

Garbės konsulai

(G. Nausėda su garbės konsulais ir buvusiais Japonijos ambasadoriais Lietuvai vizito Japonijoje metu 2019 m.)

Garbės konsulai dažniausiai yra išskirtinės asmenybės, turinčios ryšių su atstovaujama užsienio valstybe ir padedančios megzti dvišalius santykius. Jais gali tapti (ir neretai tampa) užsienio piliečiai, gavę Užsienio reikalų ministerijos paskyrimą. Lietuvos garbės konsulų istorija yra siekianti tarpukario laikotarpį, kuomet Tokijuje 1935–1940 m. veikė verslininko Masadži Jasakos vadovaujamas garbės konsulatas. Institucija buvo atkurta 1992 m. ir nuo tada Lietuva Japonijoje yra turėjusi net šešis tokio tipo atstovus. Japonija, tuo tarpu, Lietuvai nėra iki šiol paskyrusi nei vieno garbės konsulo.

Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis Lietuvos garbės konsulatas Japonijoje veiklą pradėjo 1992 m. spalio 5 d. Tokijuje. Jis buvo inicijuotas Atstovų rūmų parlamentaro Džiuširo Komijama po pažinties su Nijole Oželyte ir dėl to atsiradusio susidomėjimo jauna naujai atsikūrusia šalimi. Kadangi kaip parlamentaras Džiuširo Komijama negalėjo formaliai eiti garbės konsulo pareigų, šią poziciją užėmė jo žmona Noriko Komijama. Jų abiejų pastangos padėjo Tokijuje 1992 m. surengti Čiurlionio darbų parodą, užmegzti akademinius ryšius tarp mokslininkų, buvo inicijuojami verslo ryšiai. Deja, konsulatas veikė gan trumpai – Džiuširo Komijama netikėtai mirė 1994 m. lapkričio 21 d., o su jo išėjimu išblėso ir konsulato veikla.

Antrojo garbės konsulo Japonijoje teko palaukti beveik 10 metų. Juo tapo Hidekacu Fudžii – didelės statybų bendrovės, veiklą vykdančios šiaurinėje Hokaido prefektūroje, vadovas. Jis Lietuva susidomėjo dėka tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Algirdo Kudzio, padėjusio užmegzti ryšius tarp Saporo ir Kauno, o tokiu būdu įtraukusio ir vietos verslo atstovus (pastarųjų delegacija 2005 m. vasarą lankėsi Kaune). Įsikūręs 2004 m., šis garbės konsulatas veikia iki šiol, pasikeitė tik pats garbės konsulas – poziciją 2019 m. iš tėvo perėmė sūnus Masahiras Fudžii.

(G. Varvuolis su M. Fudžii 2019 m.; Lietuvos ambasados Japonijoje nuotr.)

Trečiuoju garbės konsulu tapo Takeo Obajašis, valdantis didelę statybos kompaniją Obayashi Corporation. Konsulatas buvo įkurtas 2009 m. birželio mėn., jam priskirtas Osakos miestas ir aplinkiniai regionai.

(T. Obajašis vizito Lietuvoje metu; VGTU archyvo nuotr.)

Garbės konsulatas Fukujamos mieste, Hirosimos prefektūroje nors ir nėra seniausias (įkurtas 2017 m. gegužės 6 d.), išsiskiria savo aktyvumu, dėl kurio 2021 m. kovo 23 d. jam suteiktas generalinio garbės konsulato statusas. Konsulatui vadovauja didelės logistikos kompanijos Fukuyama Transporting prezidentas Šigehiro Komaru. 2017 m. vykusiame atidaryme dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir tuometinis užsienio reikalų ministras, vėliau tapęs ministru pirmininku, Fumijo Kišida.

(Š. Komaru garbės konsulato atidarymo metu 2017 m.; Lietuvos ambasados Japonijoje nuotr.)

Penktasis garbės konsulatas buvo įkurtas 2018 m. gegužės 14 d. Gifu prefektūroje, Gifu mieste. Jam vadovauja regioninio „Juroku“ banko prezidentas Jukio Murasė.

(Lietuvos ambasados Japonijoje nuotr.)

Naujausias iš visų garbės konsulų yra įsikūręs Čibos mieste ir duris atvėręs 2019 m. gegužės mėn. Jam vadovauja JC Comsa Corporation vadovas Takešis Okavara.

(G. Varvuolis ir T. Okavara; Lietuvos ambasados Japonijoje nuotr.)

Buvusių ir esamų garbės konsulatų vietos:

Bibliografija

  • 1991-ųjų sausis–rugsėjis: nuo SSRS agresijos iki tarptautinio pripažinimo. Vilnius: Valstybės Žinios, 2008
  • Lietuvos ambasados Japonijoje informacija
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas
  • Romualdo Neimanto kolekcija. VDU

Tue ‒ Thu: 09am ‒ 07pm
Fri ‒ Mon: 09am ‒ 05pm

Adults: $25
Children & Students free

673 12 Constitution Lane Massillon
781-562-9355, 781-727-6090