Ekonominiai santykiai
(Gifu verslininkų delegacijos vizitas Kaune 2019 m; Kauno miesto savivaldybės nuotr.)
Nors Lietuva ir Japonija puoselėja ilgametę draugystę, ekonominiai santykiai tarp šalių nepadarė rimtesnio proveržio nei iki II pasaulinio karo, nei iš karto po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. Ilgą laiką ištrinta iš pasaulio žemėlapio, Lietuva nebuvo žinoma Japonijos verslininkams.
Lūžis įvyko tik Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Jau 2004 m. Lietuvą aplankė Keidanren delegacija, vadovaujama NEC (kompiuterių gamintojų kompanijos) valdybos pirmininko Hadžime Sasakio. Tais pačiais metais Japoniją aplankė Lietuvos pramonininkų konfederacijos delegacija. Vėliau abi šalys ne vieną kartą keitėsi verslininkų delegacijomis tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygmeniu.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje Japonija laikoma strateginiu ir svarbiausiu ekonominiu partneriu Azijoje. Dinamiškai vystosi abiejų šalių prekyba, kurioje nuo 2012 m. dominuoja eksportas iš Lietuvos. Iki COVID-19 pandemijos sparčiai vystėsi turizmas, ypač daugėjo japonų turistų Lietuvoje. Tiesa, ryšiams investicijų srityje kol kas lieka erdvės augimui.
Gerėja ir teisinė aplinka, didinanti galimybes ekonominiams mainams. Tarp tokių pavyzdžių: 2018 m. įteisinta pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo tvarka bei 2019 m. pradėjusi veikti ekonominio bendradarbiavimo sutartis tarp Japonijos ir ES.
Prekyba
Prekyba su Japonija yra vienas iš svarbiausių Lietuvos prioritetų vystant ekonominius mainus. Tiesa, dideliais skaičiais kol kas negalima pasigirti. 2020 metų duomenimis Lietuva iš Japonijos importavo už 77,7 mln., o į Japoniją eksportavo už 93,53 mln. JAV dolerių. Tokiomis apimtimis Japonija Lietuvai buvo 37-oji pagal dydį eksporto rinka (0,3% Lietuvos eksporto) ir 34-oji pagal dydį importo rinka (0,2% Lietuvos importo).
Sąlygos dvišaliam ekonominiam bendradarbiavimui pagerėjo po to, kai 2019 m. įsigaliojo Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimas dėl laisvos prekybos. Tikimasi, kad prekyba dar labiau suintensyvės nuo 2022 m., Lietuvai paskyrus Japonijoje komercijos atašė.
Prekybos balanse nuo 2012 m. dominuoja eksportas iš Lietuvos. Eksportuojamas tabakas, maisto produktai, lazeriai, drabužiai, baldai, tekstilė ir kita, o nuo 2015 m. tabakas ir tabako pakaitalai tapo labiausiai eksportuojama preke į Japoniją. Tuo tarpu iš Japonijos į Lietuvą importuojama buitinė technika, plastiko ir gumos gaminiai, chemikalai ir kita produkcija.
(Lietuvos įmonių stendas Foodex 2022 parodoje Tokijuje; Kristinos Mineikienės asmeninio archyvo nuotr.)
Prekybos apimtys šimtais milijonų JAV dolerių (mėlyna spalva – Lietuvos eksportas į Japoniją, žalia spalva – Japonijos eksportas į Lietuvą):
Lietuvos verslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mugėse Japonijoje bei tokiose eksporto programose, kaip EU Gateway to Japan, kuriose gali pristatyti savo produkciją. Ši Europos Sąjungos finansuojama programa kasmet atrenka Lietuvos įmones, kurios gali pasiūlyti patrauklių Japonijos rinkai produktų ir vysto aiškią strategiją.
Viena pirmųjų tokių galimybių buvo 2005 m., kuomet savo produktus pristatė drabužių dizaineriai. Vėliau Japonijos rinkai ne kartą prisistatė maisto, baldų ir kitų lietuviškų produktų gamintojai.
(Lietuvos verslininkų delegacija Tokijuje 2005 m.; Azija LT archyvo nuotr.)
Žemės ūkio (ypač pieno) produkcija eksporto iš Lietuvos į Japoniją statistikoje dominavo 1994–2014 m. 2014 m. pieno produktų grynoji vertė siekė 11,6 mln. JAV dolerių. Vėliau plečiantis lietuviškos gamybos spektrui, juos užgožė kitos pramonės šakos: medžio gaminiai, tekstilė, baldai ir kt.
Be to, žemės ūkio produktų eksportą iš Lietuvos lėtina gana griežti gyvūnų, augalų ligų ir maisto saugos reikalavimai, kurie taikomi į Japoniją importuojamiems žemės ūkio produktams.
Dėl padidėjusių prekybos apimčių ir siekiant išspręsti iškylančius sunkumus, 2018 m. Japonijoje buvo įsteigtas žemės ūkio atašė postas. Pirmuoju atašė buvo paskirtas Deividas Kliučinskas. Šiuo metu atašė yra Kristina Mineikienė.
Patys pirmieji iš Lietuvos į Japoniją eksportuojami produktai buvo ne maistas ar tekstilė, o... lazeriai. Iki pat 1993 m. Vilniuje įsikūrusioje bendrovėje „Ekspla“ pagaminti lazeriai buvo vieninteliai eksporto objektai iš Lietuvos į Japoniją. Vėliau lazerius čia pradėjo parduoti ir kitos Lietuvos įmonės.
Lietuvos lazeriai, atspindintys aukštą technologijų ir mokslo lygį, yra labai vertinami visame pasaulyje. Jie yra naudojami moksliniuose tyrimuose, medicinoje. 2009 m. Japonija buvo antra pagal dydį Lietuvos lazerinių gaminių rinka (235 vienetai) po JAV (355 vienetai).
Nuo 2015 m. tabakas ir pagaminti tabako pakaitalai tapo labiausiai eksportuojamomis prekėmis iš Lietuvos į Japoniją. Tai buvo tiesiogiai susiję su tabako gamintojo „Philip Morris“ strateginiais verslo sprendimais. Ši tarptautinė bendrovė 2015 m. uždarė savo gamyklą Nyderlanduose ir perkėlė gamybą į Lietuvos filialą Klaipėdoje. Taip Lietuvos filialas išsiplėtė ir pradėjo daugiausia eksportuoti į Japoniją. Į šią paskirties vietą anksčiau tiekė Nyderlandų gamykla.
Didelis tabako eksporto augimas sukėlė didelį statistikos šuolį – 2018 m. eksportas į Japoniją, palyginti su 2017 m., padidėjo beveik 136% ir sudarė 293,6 mln. JAV dolerių. Palyginimui, likusios 9 didžiausios eksporto šakos sudarė 56,5 mln. JAV dolerių 2018 m.
Nepaisant to, Japonijai pradėjus pereiti nuo tradicinių prie naujų tabako gaminių, Lietuvoje gaminamo tabako eksportas 2019 metais pradėjo mažėti.
Investicijos
Investicijos iš Japonijos į Lietuvą kol kas nėra labiausiai išvystyta abiejų šalių bendradarbiavimo sritis. 2020 m. investicijų suma siekė 1,21 mln EUR., ir pagal šį skaičių Japonija atsiduria 104-oje vietoje.
Nepaisant to, Lietuva domisi ne vienas Japonijos investuotojas. Juos domina galimybės prisidėti prie didelių infrastruktūros projektų, tokių kaip elektros tinklų sinchronizacija ar Klaipėdos giliavandenis uostas. Tarp jų yra Fujitsu, Hitachi, Panasonic ir kitos didžiosios kompanijos.
2020 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje veikė 13 Japonijos kilmės įmonių. Devynių iš jų motininės kompanijos yra susijusios su Japonijos kompanijomis: Yazaki Corporation, Mimaki Engineering, Kyocera Corporation, Komatsu Ltd., Konica Minolta, Inc., Olympus Corporation, SMC Corporation, Japan Tabacco International, Takeda Pharmaceutical Company Limited.
(Verslininkų delegacijos vizitas Kaune 2019 m.; Kauno miesto savivaldybės nuotr.)
Viena iš asmenybių, aktyviai skatinanti ekonominius ir technologinius mainus tarp Japonijos ir Lietuvos jau nuo 1995 m. yra Rimantas Vaitkus. Jis aktyviai prisidėjo prie Japonijos informacinių technologijų ir dizaino kompanijos atėjimo į Lietuvą, vadovavo Visagino atominės elektrinės projektui.
Turizmas
Turizmas yra dar viena sritis, kuri aktyviai vystosi tarp dviejų šalių. Turistų iš Japonijos skaičius Lietuvoje per 2008-2018 metų laikotarpį išaugo beveik keturis kartus ir perkopė 28 tūkst. per metus. Tuo tarpu lietuvių turistų Japonijoje skaičiai kuklesni: 2016 m. duomenimis šalį aplankė 4303 turistai.
Tiesa, augimą drastiškai nutraukė COVID-19 pandemija: per 2020 m. lyginant su 2019 m. turistų iš Japonijos į Lietuvą skaičius sumažėjo net 93%.
(Kauno turistiniai lankstinukai, skirti Japonijos rinkai, 2019 m.; Aurelijus Zyko nuotr.)
(Japonų turistai prie Sugiharos namų muziejaus 2011 m.; Azija LT archyvo nuotr.)
Dėl kultūrinės specifikos japonai dažnai keliauja didelėmis vyresnio amžiaus žmonių grupėmis ir turi labai intensyvias programas. Į Lietuvą atvykstančios japonų grupės yra linkusios naudotis kelionių paketais, į kuriuos įtraukiamos visos trys Baltijos šalys, o kartais ir kaimyniniai regionai: Sankt Peterburgas, Suomija ar Lenkija. Tokioje intensyvioje programoje Lietuvai paprastai skiriamos 2-3 naktys. Per tą laiką turistai spėja aplankyti tik kelis miestus. Svarbiausi traukos centrai yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus senamiestis, Trakų pilis, Sugiharos namų muziejus Kaune ir Kryžių kalnas.
Pastaruoju metu yra dedamos pastangos diferencijuoti turistų srautus (pritraukiant jaunimą ar nedirbančias moteris), siūlyti jiems naujas vietoves (pvz. pajūrį ar kurortus), patirtis šaltuoju metų laiku, ir pan.
Nors ilgą laiką Japonija garsėjo kaip brangi šalis, pastaraisiais dešimtmečiais atskirtis sumažėjo, ir lietuviai vis dažniau atranda Japoniją kaip turistinę vietą.
Lietuviai keliauja tiek pavieniui, tiek grupėmis, ir labiausiai mėgstami sezonai yra sakurų žydėjimas (kovas-balandis) bei paraudusių medžių laikas (spalis-lapkritis). Lietuvių grupės tokioms kelionėms paprastai skiria apie dvi savaites, per kurias aplanko ne tik dabartinę sostinę Tokiją bei senąją sostinę Kiotą, bet ir kitus traukos centrus, - tokius kaip Hirošima, Himedžio pilis, Kanadzava, Nikko, Hakonė ir kalnuotosios vetovės.
(Lietuvių turistų grupė prie Nidžio pilies Kiote 2019 m.; Juditos Židžiūnienės nuotr.)
Svarbi prielaida vystytis turizmui yra informaciniai leidiniai, skatinantys pažinimą ir norą keliauti. Lietuva Japonijoje yra gana neblogai pristatyta kaip turizmo kryptis. Nuo 1996 m. leidžiamas "Kaip keliauti po pasaulį" (Chikyū-no arukikata) serijos leidinys skirtas trims Baltijos šalims išsamiai pristato Lietuvos lankytinus objektus. Jis yra reguliariai atnaujinamas naujomis svetingumo vietomis ir aprašymais.
Be šio parankaus leidinio, kuris dažnai tituluojamas japonų turistų į Baltijos šalis Biblija, per pastarąjį dešimtmetį buvo publikuota nemažai knygų bei straipsnių įtakinguose žurnaluose, atkreipiančių dėmesį į Lietuvos vietoves, maisto kultūrą, tradicinius amatus.
Bibliografija
- N.D. 2011. Naują atominę elektrinę ketinantys statyti japonai į Visaginą planuoja atsivežti 2 tūkstančius darbuotojų. BNS, 2011 m. spalio 01 d.
- N.D. 2018. S. Skvernelis ir Japonijos premjeras pasidžiaugė išaugusia dvišale prekyba. BNS, 2018 m. spalio 12 d.
- Jakučionis, Saulius. 2021. Landsbergis: Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje. BNS, 2021 m. liepos 3 d.
- Kauno diena. 2014. Lietuva – tarp mažiausiai Rytų Azijos ekonominį potencialą išnaudojančių šalių. kaunodiena.lt, 2014 m. liepos 31 d.
- Kutinskaitė-Būdavienė, Šarūnė. 2018. Žemės ūkio atašė: iš Kauno – į Japoniją. Diena.lt, 2018 m. kovo 4 d.
- Laurinavičienė, Beatričė. 2014. Ant slenksčio - Rytų Azija. Iliustruotas mokslas., 2014 m. gegužės 30 d.
- Lietuvos užsienio reikalų ministerija. 2021. Japonija.
- Pabiržis, Dovaidas. 2018. Lietuvos ir Japonijos ryšių plėtrai erdvės nestinga. Verslo žinios, 2018 m. sausio 12 d.