Samurajai atranda Lietuvą

‏‏‎ ‎

Dokumentuoti japonų apsilankymai Lietuvos teritorijoje prasidėjo XIX a. II pusėje, kuomet Lietuva jau neegzistavo kaip savarankiška valstybė. Tuo metu ji buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Beje, jau pati pirmoji misija, 1862 m. išsiųsta į Europą iš pasauliui palengva atsidarančios Japonijos, neaplenkė ir Lietuvos. Vėliau pro čia važiavo ir garsioji Ivakuros misija, o galiausiai ant žirgo ją aplankė ekscentriškasis majoras Fukušima.
Sužinokite daugiau...

Lietuviai, lenkai, baltarusiai ir japonai

‏‏‎ ‎

Aiškiai žinome, kas buvo pirmieji Lietuvos teritorijoje apsilankę japonai. Tuo tarpu atsakyti į klausimą, kas buvo pirmieji Japonijoje apsilankę lietuviai nėra lengva. Ne dėl to, kad nebūtų išlikę duomenų, o dėl to, kad kalbant apie šį laikotarpį sunku apibrėžti, kas yra lietuvis. Iki pat Respublikos sukūrimo 1918 m., lietuvio tapatybė buvo paremta ne kalba. Lietuviais save ištisus amžius vadino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai dabartinėje Lietuvoje, Baltarusijoje, dalyje Lenkijos ir Rusijos. Ir ši tapatybė išliko per visą XIX a., kuomet LDK jau nebeegzistavo.
Istorija lėmė, kad pirmieji lietuviai, per XIX a. mezgę ryšius su Japonija nekalbėjo lietuviškai. Tačiau jie jautėsi lietuviais ir turėjo šaknis Lietuvoje. Ši tema skirta jiems.
Sužinokite daugiau...

Japonija – pavyzdys Lietuvos nepriklausomybei

‏‏‎ ‎

Rusijos-Japonijos karas, įvykęs 1904-05 m. yra vienas svarbiausių įvykių ankstyvojoje lietuvių ir japonų ryšių istorijoje. Tai, kad iš pirmo žvilgsnio maža ir silpna Azijos valstybė nugalėjo milžinišką Rusijos imperiją, labai patraukė viso pasaulio akis. Tačiau lietuviams jis turėjo ypatingą reikšmę dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, lietuviai kariai tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose. Antra, šis karas parodė lietuviams (o taip pat ir daugumai prispaustų pasaulio tautų), kad net maža tauta gali nugalėti didelę imperiją, jeigu ji yra gerai organizuota ir susitelkusi. Būtent šios minties vedamas vienas lietuvis, Steponas Kairys, iš karto po karo 1906 m. išleido knygeles apie Japoniją. Jos tapo pirmosiomis lietuviškai apie Japoniją parašytomis knygomis.
Sužinokite daugiau...

Keliautojas, supažindinęs tarpukario Lietuvą su Japonija

‏‏‎ ‎

Matas Šalčius buvo viena spalvingiausių Lietuvos tarpukario asmenybių. Tai ir pedagogas, ir žurnalistas, ir vertėjas, ir aktyvus visuomeninių organizacijų steigėjas bei jaunos Lietuvos valstybės kūrėjas ir stiprintojas. Visgi bene geriausiai M. Šalčius visiems yra žinomas dėl savo aistros kelionėms, nuvedusios jį į tolimus kraštus ir lėmusios, kad 12 savo neilgo gyvenimo metų jis praleido užsienyje. Tarp jų ir Rytų Azijos šalys, iš kurių Japonija aplankyta daugiausiai – net tris kartus.
Sužinokite daugiau...

Istorija apie Gyvybės vizas, išgelbėjusias tūkstančius

‏‏‎ ‎

Iš visų Lietuvą su Japonija susiejusių istorijų būtent Čiunės Sugiharos istorija yra labiausiai žinoma ir minima.
Šis japonų konsulas su šeima 1939-1940 m. vienerius metus gyveno Kaune, tuometinėje Lietuvos Respublikos laikinojoje sostinėje. 1939 m. rugsėjo mėn. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Nacistinei Vokietijai okupavus Lenkiją, į Lietuvą migravo daug žydų pabėgėlių, kurie bėgo nuo persekiojimo. Karui slenkant vis tolyn į rytus, žydai desperatiškai ieškojo būdų migruoti iš laikinai juos priglaudusios Lietuvos.
Sužinokite daugiau...