Pirmieji japonai Lietuvoje
(J. Fukudzavos dienoraščio puslapis, aprašantis 1862 m. Kauną; Y. Fukuzawa Research Centre / Kristijono Jakubsono nuotr.)
Nors tiek Japonija, tiek Lietuva nuo viduramžių turėjo savo valstybes, nėra išlikę jokių duomenų, kad LDK ir Japonija būtų bendravę tarpusavyje. O nuo 1601 m., valdant Tokugavų šiogunams, Japonija izoliavosi nuo pasaulio, dėl ko apskritai sustojo jos kontaktai su Europos šalimis. Ilgą laiką čia žinios apie išorinį pasaulį buvo labai ribotos. Jas praturtindavo tik per olandų pirklius į šalį dažnai nelegaliai patekę knygelės, o kartais ir pavienių keliautojų pasakojimai. Viename jų 1792 m. randame bene pirmąjį Lietuvos paminėjimą.
Dokumentuoti japonų apsilankymai Lietuvos teritorijoje prasidėjo XIX a. II pusėje, kuomet Lietuva jau neegzistavo kaip savarankiška valstybė. Tuo metu ji buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Beje, jau pati pirmoji misija, 1862 m. išsiųsta į Europą iš pasauliui palengva atsidarančios Japonijos, neaplenkė ir Lietuvos. Vėliau pro čia važiavo ir garsioji Ivakuros misija, o galiausiai ant žirgo ją aplankė ekscentriškasis majoras Fukušima.
Visi šie japonų apsilankymai Europoje vyko dėl to, kad Japonija siekė mokytis iš Vakarų šalių (tarp jų ir Rusijos imperijos) ir jas pažinti. Juos nutraukė 1904 m. prasidėjęs Rusijos-Japonijos karas.
Pirmasis Lietuvos paminėjimas Japonijoje
Greičiausiai pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą Japonijoje rasime 1792 m. knygoje „Pasakojimų apie šiaurės šalį paklausius“ (Hokusa Bunryaku). Šį išsamų veikalą apie Rusiją šioguno įsakymu parašė mokslininkas Hoshu Katsuragawa, perpasakojęs Rusijoje gyvenusio ir galiausiai į tėvynę sugrįžusio keliautojo Kodayu Daikokuya atsiminimus.
Vienas knygos žemėlapių vaizduoja Rusijos teritoriją, o šalia žymi jos kaimyninę valstybę Ritsuwania, t. y. Lietuvą. Tuo metu ji dar buvo nepriklausoma, išgyvenanti paskutines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dienas. Lietuvos šiaurinės ir rytinės ribos brėžiamos ties Dauguvos ir Dniepro upėmis, vaizduojama ir vasalinė Kuršo hercogystė (Kururandea). Greta jos vakaruose vaizduojama Porinia, t. y. Lenkija.
Beje, toje pačioje knygoje Rusijos etninių mažumų sąraše randame ir ritouchy, kuris greičiausiai siejamas su rusišku litovcy, t.y. „lietuviai“.
(Lietuvos pavadinimas 1792 m. žemėlapyje. Iš National Archives in Japan / Digital Archive)
Netrukus Lietuvos vardas daugiau nei šimtmečiui išnyko ne tik iš Japonijos, bet ir iš pasaulio žemėlapių.
Lietuvos pavadinimas japoniškai
(Lietuvos paminėjimas laikraštyje „Asahi Shimbun“ 1918 m. kovo 28 d.)
Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, pasaulyje yra gana skirtingai vadinama. Slavų kalbose jos pavadinimas skamba Litwa, vokiečių – Litauen, o anglų – Lithuania. Pirmasis Lietuvos pavadinimas japonų kalboje Ritsuwania yra artimimiausias lotyniškam (ir dabartinių italų bei ispanų kalbų) variantui – Lituania. Kadangi japonų kalboje nėra garso L, jis buvo pakeistas į R.
Nuo tada Lietuvos pavadinimas japonų kalboje kelis kartus keitėsi. XX a. I pusėje buvo linkstama vartoti Risuania (taip ji vadinama Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumente), Risuwaniya, Ritsuania ir pan., o štai atkūrus nepriklausomybę ji virto Ritoania.
Bunkiū misija (1862 m.)
Pirmasis istorijoje žinomas sąlytis tarp lietuvių ir japonų įvyko 1862 m. Būtent tais metais vyko pirmoji Japonijos misija į Europą, dar žinoma Bunkiū pavadinimu. Į ją buvo atrinkti daugiau nei 30 to meto Japonijos intelektualų, kurie įveikę sunkią kelionę per Indijos vandenyną ir Viduržemio jūrą pasiekė Europą. Čia jie aplankė Prancūziją, Angliją, Nyderlandus, Vokietiją, Rusiją, Portugaliją. Misiją sudarė 22 nariai ir dar 14 aptarnaujančio personalo. Šis gausus būrys japonų, vilkinčių tradicinius kimono ir seginčių samurajiškus kardus, sukeldavo didžiulį susidomėjimą visose Europos valstybėse.
(keli misijos nariai; Nadaro / Y. Fukuzawa Research Centre nuotr.)
Trumpas, tačiau Lietuvai reikšmingas epizodas šios ilgos kelionės metu buvo misijos apsilankymas Kaune 1862 m. rugsėjo 18 d. pakeliui iš Sankt Peterburgo į Berlyną. Čia japonai praleido kelias valandas. Keli misijos dalyviai aprašė šį epizodą savo dienoraščiuose ir prisiminimuose. Ir tai tapo pirmuoju įvykiu, sujungusiu Lietuvą su Japonija.
Pasivaikščiojus aplinkui matyti gražiai saulės apšviestas kraštovaizdis. Jis skiriasi nuo Sankt Peterburgo apylinkių. Tačiau visa Rusijos žemė yra lygumos su dirbamais laukais ir kai kur besiganančiomis karvėmis bei avimis.
– Fukuzawa Yukichi, 1862 m.
(japonų delegacija audiencijoje pas Prancūzijos imperatorių Napoleoną III; Gustave Janet piešinys, saugomas Collections du château de Versailles)
Nuo XVII a. pradžios Japonija buvo izoliuota valstybė, beveik neleidusi jokių kontaktų su pasauliu. Tačiau XIX a. viduryje jos pakrantėse pasirodę britų, amerikiečių, rusų, prancūzų laivai ėmė spausti šioguno vyriausybę atidaryti sienas. Susidūrusi su viena iš sudėtingiausių savo istorijoje dilemų, Japonija nutarė geriau pažinti Vakarų šalis. Dėl to buvo surengtos kelios misijos. Pirmoji jų 1860 m. buvo išsiųsta į JAV, o antroji, 1862 m. - į Europą.
Nors tiesioginis Bunkiū (Europos) misijos tikslas buvo susitikti su to meto didžiųjų valstybių monarchais ir vykdyti derybas dėl geresnių šalies atsidarymo pasauliui sąlygų, ne mažiau svarbu japonams buvo ištirti Europos valstybes ir kartu perimti jų pasiekimus. Dėl to neatsitiktinai misija priderinta prie Pasaulinės parodos Londone, kur buvo galima susipažinti su naujausiais Vakarų pasiekimais.
Misijos kelionė užtruko šiek tiek daugiau nei vienerius metus. Pačioje Europoje delegacija praleido 7 mėnesius. Svarbiausiose šalyse išgyveno po daugiau nei mėnesį. Susipažinkite su delegacijos maršrutu.
Pagrindinis istorijos herojus misijos metu buvo vos 29 metų, vienas jauniausių jos dalyvių. Delegacijoje jis dirbo kaip vertėjas, mat buvo vienas iš nedaugelio tuometinėje Japonijoje žmonių, galėjusių kalbėti olandiškai ir angliškai. Gimęs nuskurdusio provincijos samurajaus šeimoje, jis anksti išmoko olandų kalbos. 1859 m. Japonijai pradėjus leisti įplaukti pirmuosius vakariečių laivus, Jokohamoje Fukudzava pirmą kartą išvydo užsieniečius ir susižavėjęs jų kultūra ėmėsi anglų kalbos studijų. Tuometinė Japonijos vyriausybė pastebėjo perspektyvų jaunuolį. 1860 m. jis tapo vertėju Japonijos misijos į Ameriką metu, o 1862 m. pakviestas važiuoti į Europą. Jis detaliai fiksavo visus įvykius.
Iš visų Bunkiū misijos dalyvių būtent J. Fukudzava labiausiai prisimenamas Japonijoje. Grįžęs į Japoniją, jis tapo vienu svarbiausių šios šalies modernizacijos lyderių, aktyviai diegęs naują kultūrą šalyje, įkūręs pirmąjį vakarietišką universitetą (Keio).
Japonijoje jis yra taip gerai žinomas, kad jo veidas yra vaizduojamas ant 10000 jenų banknoto.
(J. Fukudzava Europoje. Nadaro / Japonijos diplomatinio archyvo nuotr.)
(J. Fukudzavos dienoraščio puslapis, aprašantis Kauną; Y. Fukuzawa Research Centre / Kristijono Jakubsono nuotr.)
Rugsėjo 17 d. ryte sėdę į traukinį Sankt Peterburge, po 22 val. trukusios kelionės kitos dienos 7 valandą ryte japonai atvyko į Kauno stotį. Čia jie papusryčiavo ir turėjo laiko kelias valandas pasivaikščioti. Fukudzavai įspūdį padarė vos prieš kelis metus statytas geležinkelio tiltas (kuris Kaune yra ir dabar). Prieš metus baigta statyti geležinkelio stotis irgi buvo visai nauja. Kitas delegacijos narys, Vataru Ičikava savo prisiminimuose mini tunelį, taip pat pasakoja, kad delegacija nuvyko papusryčiauti į viešbutį.
Japonų viešnagės metu Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis. Nepaisant to, atvykusieji pastebėjo, kad klimatas ir žmonės čia skiriasi nuo Sankt Peterburge gyvenančių. Svečius stebino didžiulės Rytų Europos lygumos, besiganančios karvės ir avys. Tą pačią dieną jie traukiniu išvyko traukiniu į vakarus, link Berlyno. Savo dienoraštyje Fukudzava mini pasienio miestelius Veržbolovą (dab. Kybartai) ir Eitkūnus (dab. Černyševskoje).
Po ilgos misijos į tėvynę sugrįžę japonai parsivežė visai kitą supratimą apie Europos valstybes. Pateiktose ataskaitose buvo pasakojama apie Vakarų civilizacijos pažangą, technologijas, geležinkelius, pramonę, puikiai valdomas visuomenes ir dailiai sutvarkytus miestus. Šis susižavėjimas Vakarais paskatino Japoniją kaip įmanoma greičiau perimti naująją civilizaciją. Pasitelkdama šūkį „Vakarų technologijos-Japonijos dvasia“, šalis ėmė sparčiai modernizuotis pagal vakarietišką modelį, o po kelių dešimtmečių tapo moderniausia Azijos valstybe, kuri jau pati metė iššūkį Rusijos imperijai ir pradėjo su ja karą.
Vėlesnės misijos
Ivakuros misija (1873)
Misijos apsilankymai Lietuvoje
Praėjus 11 metų po pirmosios japonų misijos, 1873 m. kovo 29 d. dabartinės Lietuvos teritoriją pasiekė kita svarbi japonų delegacija. Tai buvo Ivakuros misija, didžiausia ir ilgiausia kada istorijoje įvykdyta japonų delegacija, kuri lankė Ameriką ir Europą.
Žinoma, atoki Šiaurės Rytų Europa, tankiai apaugusi miškais, misijos dalyviams buvo mažiau įdomi nei Vakarų Europos šalys ar Sankt Peterburgas. Tačiau delegacija Lietuvą pravažiavo net du kartus - pirmą kartą kovo pabaigoje pakeliui į Sankt Peterburgą, o vėliau - tuo pačiu keliu grįždama į Berlyną.
Antrojo apsilankymo metu misija balandžio 15 d. stabtelėjo Vilniuje.
(puslapis iš „Tikrieji nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus kelionės po Ameriką ir Europą užrašai“, pasakojantis apie delegacijos atvykimą į Lietuvą; knyga saugoma National Diet Library)
Misijos pobūdis
(dalis misijos narių)
Prasidėjusi 1871 m. lapkričio 12 d. Jokohamos uoste, misija aplankė Jungtines Amerikos valstijas, vėliau - Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus, Prūsiją, Rusiją, Daniją, Švediją, Italiją, Austriją, Šveicariją. Galiausiai iš Marselio išplaukęs laivas Jokohamą pasiekė 1873 m. rugsėjo mėnesį. Iš viso kelionė užtruko 21 mėnesį.
Misijai vadovavo Tomomis Ivakura, vienas įtakingiausių to meto žmonių Japonijoje. Misijos tikslas buvo paskatinti Vakarų šalis peržiūrėti sutartis su Japonija, tačiau to nebuvo pasiekta. Nepaisant to, misijos metu buvo surinkta labai daug medžiagos, kuri labai padėjo Japonijos modernizacijai.
Tikrųjų misijos narių buvo 48, bet juos lydėjo 53 studentai bei aptarnaujantis personalas. Taigi, delegaciją sudarė 101 asmuo. Tarp jų buvo ir moterų. Kai kurie studentai liko Vakarų šalyse studijuoti, o grįžę į Japoniją parsivežė naujų žinių ir prisidėjo prie šalies modernizavimo.
Kunitake Kume
Panašiai kaip J. Fukudzava fiksavo pirmosios misijos akimirkas, Ivakuros misijos metraštininkas buvo Kunitake Kume (1839-1931), ambasadoriaus asmeninis sekretorius. Jis nuolat rinko medžiagą ir užrašinėjo pastabas. Visa tai 1878 metais buvo išleista kaip penkiatomis veikalas "Tikrieji nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus kelionės po Ameriką ir Europą užrašai". Pastebėjimai apie kelionę po Rusijos imperiją, taigi, ir Lietuvą, sugulė į ketvirtąjį tomą.
K. Kume po šios kelionės tapo žinomu mokslininku, dėsčiusiu Tokijo ir Vasedos universitetuose.
Kovo 29. Giedra
Šiandien ketvirtą val. ryto papusryčiavome Eitkūnų stotyje kartu su trimis mus lydėjusiais vokiečiais. Rusijos teritoriją pasiekėme traukiniui pavažiavus dvi mylias. Visi užrašai ant stoties sienų buvo rusišku raštu, ir viskas atrodė absoliučiai kitaip. Stotis vadinosi Veržbolovu.
– K. Kume, IV tomas, 63 skyrius
Jasumasa Fukušima (1892)
Dar vienas japonų apsilankymas Lietuvoje įvyko... ant žirgo. 1892 m. vasario pabaigoje į Kauną atvyko majoras Jasumasa Fukušima (1852-1919). Kilęs iš garbingos samurajų šeimos ir mokėdamas apie 10 kalbų, jis buvo tikra žvaigždė to meto Europoje. Paskirtas Japonijos karo atašė Berlyne, grįžti iš Prūsijos į savo tolimąją tėvynę jis nusprendė ant žirgo.
(Y. Fukušima apie 1892 m. Historia wojskowa nuotr.)
Ankstesnės delegacijos per Lietuvą keliavo traukiniu, kurio linija jungė Berlyną su Sankt Peterburgu. O štai J. Fukušima keliavo senuoju Varšuvos-Peterburgo traktu. Įveikęs kelius per Lenkiją labai šaltą žiemą, į Kauną jis atvyko vasario 24 d. ir praleido čia kelias dienas. Tuometiniai laikraščiai rašė, kad jis apsilankė ir vietiniame cirke. Vėliau jis išvyko per Ukmergę (Vilkmergę) į Daugpilį (Dinaburgą), o iš ten - į Sankt Peterburgą.
(knygos „Vieniša kelionė žirgu“ viršelis; National Diet Library)
Visą savo kelionę J. Fukushima aprašė knygoje „Vieniša kelionė žirgu“. Joje keli puslapiai skiriami ir Lietuvai. Juose minima Marijampolė (tuo metu Kongresinės Lenkijos dalis), Vilkomiras (Ukmergė). Žinoma, svečiui labiausiai rūpėjo kariniai įtvirtinimai: Kauną majoras aprašo kaip miestą tvirtovę, kuriame gausu kareivių.
Labai daug dėmesio jis skiria Aleksoto tiltui, kuris tuo metu jungė Lenkiją ir Rusiją. Kadangi šiose dalyse buvo skirtingi kalendoriai, susidarydavo 13 dienų skirtumas. Todėl šį tiltą perjoti Majorui "užtruko" net trylika dienų. Jis vadina šį tiltą vienu keisčiausių dalykų pasaulyje.
Iš Berlyno išjojęs 1892 m. vasario 11 d., J. Fukušima Tokiją pasiekė 1893 m. birželio 29 d. Visa jo kelionė nuo Berlyno iki Japonijos užtruko 504 dienas ir nusitęsė 14 tūkst. km. Pakeliui jis aplankė Kauną, Peterburgą, Maskvą, Irkutską, Vladivostoką, Mandžiūriją, Mongoliją. Keliaudamas Y. Fukušima stebėjo vietos gyventojus, Rusijos kuriamą infrastruktūrą, o taip pat ir tuo metu statomą Sibiro geležinkelį. Sibire Fukušima praleido ypatingai šaltą žiemą.
Manoma, kad jo kelionė buvo skirta vykdyti žvalgybą, kadangi Japonija jau ruošėsi karui su Rusijos imperija.
(J. Fukušima)
Tai buvo vienas iš didžiausių to meto sportinių pasiekimų, kuris užtarnavo jam valstybinį apdovanojimą ir papulkininkio laipsnį. Beje, šią ilgą kelionę per du žemynus įveikę žirgai netrukus tapo įžymybėmis Ueno zoologijos sode Tokijuje.
На самомь дѣлѣ интересную картину представляль этот въѣздь. Толпа любопытныхь прибывала сь каждою минутою и уже около краснаго собора (Николаевскаго) трудно было ѣхать по улицѣ.
Iš tikrųjų, šis įjojimas [į miestą] buvo įdomus reginys. Smalsuolių minia didėjo kiekvieną minutę, ir jau prie raudonojo (Nikolajaus) soboro buvo sunku išeiti į gatvę.
– laikraštis „Kauno gubernijos žinių priedas“, 1892 kovo 4 d.
Bibliografija
- Kojima, Rio. 2019. Pirmieji japonų apsilankymai Lietuvoje. Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra, p. 68-73. VDU Leidykla
- Kume, K. Healey, G., Tsuzuki, Ch. (sud.) 2002. The Iwakura Embassy, 1871-1873, Volume IV: Continental Europe, 2: A True Account of the Ambassador Extraordinary & Plenipotentiary’s Journey of Observation Through the United States of America and Europe. MHM Limited, The Japan Documents.
- Kumpė, Simona. Early Japanese visits to Kaunas: Yasumasa Fukushima. [presentation at 4th BAAS Conference in Kaunas, 2020].
- National Archives in Japan. Digital Archive
- Nish, Ian. 1998. The Iwakura Mission to America and Europe: A New Assessment. Richmond, Surrey: Japan Library.
- Накамура, С. 1983. Японцы и русские. Москва: "Прогресс", 1983.
- 久米邦武 編『特命全権大使米欧回覧実記』 第４篇 欧羅巴大洲ノ部 博聞社、1878.
- 福沢諭吉『西航記』『福澤諭吉全集』第19巻
- 『異国人の見た幕末・明治JAPAN 愛蔵版』 新人物往来社、2005.