Švietimas, sportas ir technologijos
(Hirošimos universiteto studentų vizitas Vytauto Didžiojo universitete; Jono Petronio nuotr.)
Japonija ir Lietuva turi galimybę pažinti viena kitą ne tik per kultūrą, knygas ar tarpvalstybinius aukščiausio lygio susitikimus. Skirtingose amžiaus grupėse vystosi energingi mainai, sujungiantys mokyklas, organizacijas ir universitetus, ir leidžiantys tiesiogiai susitikti, bendrauti, suprasti. Per įvairias švietimo ir tyrimų formas lietuviai vaikai, jaunimas ir tyrėjai pažįsta Japoniją, ir lygiai taip pat japonai gali pažinti Lietuvą.
Nors nuo 2019 m. besitęsianti pandemija labai apribojo tiesioginio bendravimo galimybes, švietimo ir mokslo galia nepaiso ribų. Tai - vienas svarbiausių dviejų tautų bendradarbiavimo būdų.
Mokyklų mainai
Švietimo mainai tarp abiejų šalių vyksta nuo mažumės. Jie užsimezga jau pradinių ir vidurinių mokyklų lygmenyje. Galime tik pasidžiaugti, kad turime ir tarpusavyje susigiminiavusias mokyklas, ir aktyvias programas, leidžiančias kultūrą pažinti patiems mažiausiems.
(Jaocu moksleivių vizitas Lietuvoje. J. Dobkevičiaus progimnazijos archyvo nuotr.)
Jaunimo mainus labai skatina oficialiai užsimezgantys ryšiai tarp atskirų mokyklų. Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių buvo 1999 m. tuometinio Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus (dab. Vilniaus Užupio gimnazijos) pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ricumeikan Keisho mokykla. Tarp sėkmingai užsimezgusių tarpmokyklinių mainų reikia paminėti ir ryšius tarp Panemunės gimnazijos ir Hiratsukos mokyklų, Druskininkų "Atgimimo" mokyklos ir LSMU gimnazijos bendradarbiavimą su Shonan Gakuen, J. Dobkevičiaus progimnazijos ir Jaocu mokyklų mainus. Mokiniai keičiasi delegacijomis, vyksta teletiltai, organizuojamos konferencijos, leidžiančios pažinti vieni kitus.
Kai kuriose Lietuvos mokyklose galima mokytis japonų kalbos, kurios mokoma užklasiniuose būreliuose ar net kaip antrosios užsienio kalbos.
(Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos archyvo nuotr.)
Suzuki metodas remiasi unikaliu esminiu principu – kiekvienas vaikas gali išmokti būdamas puikioje mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje. Jį sukūrė japonų filosofas ir pedagogas Šiničis Sudzukis (1898-1998), ir šis metodas paplito visame pasaulyje, kaip alternatyvus ugdymo būdas. 1998 m. įkurta Lietuvos Suzuki asociacija rūpinasi šio metodo plėtra Lietuvoje ir vienija pagal šį metodą dirbančius pedagogus bei įstaigas. Tarp jų - Kauno Suzukio progimnazija bei Suzuki metodo centras. Šimtai Lietuvos vaikų ugdomi pagal šį metodą.
(Azija LT archyvo nuotr.)
Jų metu japonų kalbos besimokantys lietuviai pasiruošia viešą kalbą japoniškai, kurią raiškiai perskaito žiūrovams. Tai galimybė Lietuvos jaunimui treniruotis ir pademonstruoti savo japonų kalbos įgūdžius. Pirmasis (2009 m.) ir trečiasis (2011 m.) konkursas įvyko Vilniaus universitete, o VDU Azijos studijų centras Kaune konkursus suorganizavo 2010 m., 2012 m. ir 2015 m.
Nuo 2018 m. tokie konkursai kasmet organizuojami Azijos studijų centrui bendradarbiaujant su Komaru Kotsū fondu ir Hirošimos universitetu.
(VDU Azijos studijų centro archyvo nuotr.)
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras nuo 2017 m. kartu su Japonijos ambasada Lietuvoje organizuoja Japonijos kultūros projektą „WABI-SABI: tobulumas netobulume“. Jame skatinamos dalyvauti įvairios Lietuvos mokyklos, mokytojai ir mokiniai skatinami pažinti Japonijos kultūrą, kuriant ir atskleidžiant grožį netobulume įvairiomis raiškos formomis.
Japonijos vyriausybės vykdoma stažuočių programa iš viso pasaulio kviečia mokyklų mokytojus, kurie tam tikrą laiką praleidžia Japonijoje, lankosi vietos mokyklose. Nemažai Lietuvos mokytojų yra dalyvavę šiose stažuotėse ir grįžę tampa entuziastingais Japonijos draugais. Jų dėka mokyklose kuriasi japoniškos kultūros centrai, ir jaunimas gali pažinti Japoniją.
Tarp jų reiktų paminėti Roveną Kvaraciejūtę, Liną Viršilienę ir kitas mokytojas.
(Kauno pedagogų delegacijos apsilankymas Hiracukoje. Kauno Pedagogų kvalifikacijos centro archyvas)
Japoniškas sportas Lietuvoje
Sportas yra dar viena sritis, suartinanti Japoniją ir Lietuvą. Japoniški kovos menai yra ne tik sportas, tai - ir vertybių sistema, veikianti disciplinuojančiai ir ugdančiai. Jų pavadinimuose dažnai rasime dėmenį do, kuris reiškia "kelią", "gyvenimo būdą".
Šie menai Lietuvoje pradėjo plisti jau tarpukariu. Pavyzdžiui, Kauno (tuometinės Lietuvos sostinės) policijos mokykloje atsirado privalomi džiudžitsu užsiėmimai. Vėlyvuoju sovietmečiu visoje Lietuvoje kūrėsi karatė klubai, kuriuose Lietuvos jaunimas mokėsi disciplinos, ugdė savo vertybių sistemą, o kartu susipažindavo ir su Japonijos kultūra. Na, o per tris nepriklausomybės dešimtmečius kovos menų įvairovė labai išaugo. Kone visuose Lietuvos miestuose turime japoniškų kovos menų klubus.
(Lietuvos atletai Hiracukoje ruošiasi 2020 m. olimpinėms žaidynėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotr.)
Karate japoniškai reiškia „tuščia ranka“, ir šis kovos menas nenaudoja jokių ginklų, išskyrus žmogaus kūną. Karatė šaknys slypi Okinavos saloje išvystytoje beginklėje savigynos sistemoje. Šiai kovos menų šakai populiarėjant, atsirado labai daug įvairių stilių ir organizacijų, tarp kurių žinomiausios yra tradicinis karatė, kyokushin ir shotokan.
Lietuvoje karatė plito jau nuo paskutiniųjų sovietmečio dešimtmečių, ir kiekviename didesniame miestelyje galėsime rasti karatė klubą. Jie jungiasi į kelias didesnes organizacijas. 2002 m. įkurta Lietuvos tradicinio karate federacija propaguoja senąjį, tradicinį karatė stilių. Tuo tarpu Lietuvos karate federacija nuo 2017 m. vienija skirtingus stilius atstovaujančius klubus. Apie 80 jai priklausančių klubų ir sėkmingai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose turnyruose, Europos bei pasaulio čempionatuose, rengiamos stovyklos vaikams, jaunimui ir suaugusiems.
Šis kovos menas išsivystė iš senovinio japoniško džiudžitsu ir jo svarbiausias tikslas yra visapusiškas asmenybės tobulinimas per kovos pratybas. Tai yra olimpinė sporto šaka.
Lietuvoje dziudo klubai ėmė kurtis pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje ir šiuo metu jų yra beveik šimtas, išsimėtę įvairuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Juos jungia dvi organizacijos – Lietuvos Dziudo federacija ir Nacionalinė dziudo federacija. Lietuvos sportininkai dažnai gauna apdovanojimus tarptautiniuose čempionatuose. Žymiausias Lietuvos dziudo sportininkas - Marius Paškevičius, iškovojęs Pasaulio čempionato bronzos medalį ir du Europos čempionatų bronzos medalius, du kartus (2000 ir 2012 m.) Lietuvą atstovavęs Olimpinėse žaidynėse.
(Lietuvos dziudo federacijos archyvo nuotr.)
XX a. pradžioje Morihei Ueshiba (1883–1969) sukurta fizinio ir dvasinio tobulėjimo sistema sujungė fechtavimą kardais ir ietimis su senųjų kovos menų tradicijomis. Aikido pagrindinė užduotis – susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant ir nukreipiant atakos energiją. Į Lietuvą aikido atkeliavo pačioje XXI a. pradžioje, o Lietuvos Aikido Aikikai federacija įkurta 2004 m. Ji jungia 6 klubus Vilniuje, Alytuje ir Šiauliuose.
Tai yra žmogiškojo charakterio ugdymas per kardo vartojimo principus, kildinamas iš viduramžių samurajų kovos technikos. Kendo naudojami kardai ir šarvai.
Vienas jauniausių kovos menų Lietuvoje kelių entuziastų grupelių pradėtas 2005 m. Augantis susidomėjusiųjų skaičius bei meistriškumas, sėkmingi debiutai varžybose užsienyje paskatino kurti Lietuvos kendo asociaciją, o 2006 m. kendo Lietuvoje buvo pripažinta neolimpine sporto šaka. Šiuo metu asociacija jungia 6 klubus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
(Lietuvos kendo asociacijos archyvo nuotr.)
(Lietuvos kyudo federacijos archyvo nuotr.)
Šis kovos menas kilo iš japoniško šaudymo iš lanko, kuris turi labai ilgą istoriją. Čia naudojamas lankas yumi ir strėlės ya. Treniruojantis koncentruojamasi į 8 žingsnius, kuriuose svarbu ne tik kūno laikysena ar lanko naudojimas, bet ir žvilgsnio bei vidinės būsenos sutelkimas.
Lietuvoje tai yra jauniausia japoniško kovos meno tradicija, atsiradusi 2009 m. Tais metais įkurta ir Lietuvos kyudo federacija, šiuo metu jungianti apie 20 nuolatine praktika užsiimančių narių. Kasmet organizuojami kiūdo čempionatai.
Universitetinės studijos ir jaunimo mainai
Galimybės šalims pažinti viena kitą universitetiniame lygmenyje yra ypač didelės. Lietuvoje Japonijos studijas vykdo Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai, o Japonija yra viena iš kelių Azijos šalių, kur galima mokytis lietuvių kalbos. Įvairialypių mainų programų dėka studentai, dėstytojai ir tyrėjai turi galimybę lankyti vieni kitus, dalyvauti konferencijose, vasaros mokyklose, jungtis į bendrus tyrimus. Šioje srityje Japonijos vyriausybė (Kultūros ir švietimo ministerija bei Japonijos fondas) siūlo specialias stipendijų ir stažuočių programas.
(Japonijoje studijavusiųjų alumnų asociacijos įsteigimas 2011 m. Azija LT archyvo nuotr.)
Jau nuo 2006 metų abiejų šalių jaunuoliai dalyvauja Japonijos vyriausybės finansuojamoje Tarptautinėje jaunimo mainų programoje: japonų jaunimo delegacijos Lietuvoje viešėjo 2013 m. ir 2019 m.
Na, o 2019 metų balandžio 1 dieną, pilnamečiai Lietuvos ir Japonijos jaunuoliai įgijo galimybę su Darbo atostogaujant (Working Holiday) viza iki 1 metų praleisti kitoje šalyje. Nors šios programos įgyvendinimą sustabdė pandemija, tikime, kad ateityje ji turėtų dar labiau paskatinti abiejų šalių jaunimo tarpusavio mainus ir gyvenimo būdo pažinimą.
Japonistikos studijos Lietuvoje
Po nepriklausomybės atkūrimo dvi institucijos Lietuvoje vykdo japonistikos studijas ir siūlo galimybę mokytis japonų kalbos, istorijos, kultūros, visuomenės dalykų universitetiniu lygmeniu. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 m. - Orientalistikos centras) vykdo Japonologijos bakalauro programą. VDU Azijos studijų centre (iki 2009 m. Japonistikos centras) japonistika yra integruota į bakalauro (nuo 2012 m.) ir magistro (nuo 2007 m.) programas, orientuotas į Rytų Azijos regiono studijas. Klaipėdos universitete kurį laiką veikusiame Orientalistikos centre irgi buvo dėstoma japonų kalba, vyko japonų kultūros paskaitos.
2018 m. japonų kalbą studijavo daugiau nei 100 lietuvių studentų.
(VDU Azijos Studijų centro archyvo nuotr.)
Už nuopelnus japonistikos srityje VU Orientalistikos centras (2013 m.) ir VDU Azijos studijų centras (2015 m.) buvo apdovanoti Japonijos užsienio reikalų ministro padėkos raštais.
Lituanistikos studijos Japonijoje
(Lietuvių kalbos besimokantys studentai Tokijo užsienio kalbų universitete 2014 m. E. Sakurai asmeninio archyvo nuotr.)
Japonija yra viena iš nedaugelio šalių Azijoje, kur universitetiniu lygiu galima mokytis lietuvių kalbos. Tiesa, čia niekada nebuvo atskiros šios kalbos katedros ar specialybės, ir visur šie kursai skaitomi kaip pasirenkamieji. Didelė dalis besimokančiųjų yra kalbotyros studentai, kurie domisi archajiška indoeuropiečių kalba.
Pirmoji institucija, kur pradėta mokyti lietuvių kalba Japonijoje buvo Nagojos universitetas. Čia apie 1975 m. mokyti pradėjo prof. Michio Yano, bet kursai nutrūko 2000 m. Trumpą laiką lietuvių kalba buvo dėstoma Tokijo universitete (2009-2010, dėst. Eiko Sakurai), Kioto universitete (2006-2007, dėst. Toshikazu Inoue) ir Kobės užsienio kalbų universitete (2006, dėst. Toshikazu Inoue).
Nuo 1997 m. lietuvių kalba dėstoma Osakos užsienio kalbų universitete (2007 prijungtas prie Osakos universiteto), o nuo 2009 m. Tokijo užsienio kalbų universitete. Abiejuose dėsto Eiko Sakurai.
Visiems be išimties lietuvių kalba atrodo sudėtinga, ypač sunkiai sekasi žodžių kaityba.
– Eiko Sakurai
Tarpuniversitetiniai mainai
Didelė dalis Lietuvos universitetų yra užmezgę ryšius su partneriais Japonijoje, su kuriais yra keičiamasi studentais, vyksta bendri tyrimų projektai, vykdomos studijų programos. Studentai neretai dalyvauja vasaros mokyklose bei edukacinėse programose.
Gausėjant Japonijoje studijų patirties turinčių lietuvių studentų būriui, 2011 m. įsteigta Japonijoje studijavusiųjų alumnų asociacija. Tačiau šios programos - ne tik galimybės Lietuvos jaunimui pažinti Japoniją. Šių mainų dėka ir Japonijos studentai gali pažinti Lietuvą, ir ne vienas jų tapo mūsų šalies ambasadoriais.
Lietuvoje šioje srityje lyderiauja Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetai, abu turintys sutartys su daugiau nei 20 partnerių. Japonijos pusėje ypač aktyviai su Lietuva bendradarbiavimą vysto Hirošimos, Vasedos, Gifu, Sagos ir kiti universitetai.
(VDU Azijos studijų centro nuotr.)
Technologijų ir inovacijų mainai
(bendradarbiavimo memorandumas tyrimų srityje tarp Lietuvos ir Japonijos)
Pastaraisiais metais itin didelis potencialas Lietuvos ir Japonijos partnerystei atsiveria mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Unikalus Japonijos gebėjimas derinti pagarbą tradicijoms su drąsiais ir inovatyviais technologiniais sprendimais skatina Lietuvą perimti gerąsias patirtis. Tai leidžia kurti ir plėtoti bendrus mokslinius tyrimus, o kartu padeda vystyti ir ekonominius santykius.
Šioje srityje Lietuva turi sudariusi pagrindines sutartis su Japonija. Ypač puikiai vystosi bendradarbiavimas gyvybės mokslų srityje. 2019 m. Europos Sąjungai su Japonija sutarus stiprinti sujungiamumo partnerystę, abiems šalims taip pat atsiveria naujų galimybių plėtoti bendrus projektus energetinio saugumo ir transporto infrastruktūros srityse.
Skatinant palaikyti tvirtus Lietuvos ir Japonijos mokslininkų ryšius, 2014 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos mokslo tarybos ir analogės Japonijoje‚ Japan Society for Promotion of Sciences (JSPS). Nuo 2017 m. abi organizacijos rengia paraiškų konkursus vykdyti dvišalius tyrėjų mokslo ir sklaidos projektus.
Technologijos
2011 m. gegužės mėn. RIKEN ir Lietuvos valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį. 2016 m. MITA prisijungė prie ES Bendradarbiavimo su Japonija mokslo ir technologijų srityje EIG CONCERT Japan, kur partneriu Japonijos pusėje yra Japonijos mokslo ir technologijų agentūra.
2014 m. lapkričio 12 d. Japonijos ambasada drauge su Lietuvos mokslų akademija organizavo Tokijo technologijų universiteto profesoriaus dr. Jošiakio Himeno paskaitą „Branduolinė energetika, jos technologijų plėtra įvairiose srityse, atsinaujinantys energijos šaltiniai“.
(J. Himeno paskaitos metu 2014 m.; Japonijos ambasados Lietuvoje nuotr.)
Gyvybės mokslai
(M. Asašima su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga 2017 m.; LR Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.)
Itin glaudžiai Lietuvos ir Japonijos universitetai bendradarbiauja gyvybės mokslų ir sveikatos srityse. Vienas iš Lietuvos mokslų tarybos narių yra profesorius Makoto Asashima – žymus kamieninių ląstelių tyrimų ir regeneracinės medicinos ekspertas iš Japonijos.
2017 m. kovo 9 d. tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicinos tyrimų agentūros AMED pasirašytas memorandumas, reikšmingas žinių ir technologijų mainams įvairiose biomedicinos srityse. Tokie akademiniai kontaktai prisideda ir prie gyvybės mokslų įmonių, gaminančių medicinos ir farmacijos produktus, verslo ryšių plėtros.
Bibliografija
- https://www.delfi.lt/verslas/energetika/japonu-profesorius-apie-ismoktas-pamokas-po-fukusimos-bei-atsinaujinancia-energetika
- https://karatelt.lt/index.html
- http://www.ltka.lt/LTKA_istorija
- https://laaf.lt/
- https://www.lietuvosdziudo.lt/
- https://judo.lt/
- https://lka.kendo.lt/
- https://kyudo.lt/naujienos/
- https://suzukiasociacija.lt/lsa/