Pilietiniai mainai
(„Tokon Painters“ komanda perdažo Sugiharos namų muziejų 2017 m.; J. Petronio nuotr.)
Vienas gražiausių bendravimo tarp Japonijos ir Lietuvos pavyzdžių yra tas, kuris kyla iš pilietinių iniciatyvų. Jų metu vienos bendruomenės remia ir palaiko kitas, esančias už tūkstančių kilometrų, taip sukurdamos draugystės ir geros valios tiltus. Tamprūs ryšiai mezgasi tarp atskirų savivaldybių ir tarp žmonių.
Viena iš labiausiai įsimenančių pastarųjų metų iniciatyvų buvo 2017 m., kuomet Japonijos dažymo įmonės „Tokon Painters“ darbuotojai nusprendė atrestauruoti Sugiharos namų pastatą Kaune. Jie ne tik nupirko tam reikalingus dažus ir medžiagas, bet ir pusšimtis dažytojų atvyko į Kauną ir kelias savaites intensyviai tvarkė ir dažė pastatą.
Kudžio ir Klaipėdos bendradarbiavimas
Pirmoji partnerystė tarp Japonijos ir Lietuvos savivaldybių užsimezgė 1989 m. liepos 9 d., pasirašius miestų partnerių sutartį tarp Klaipėdos su Kudžio miesto. Tai yra ilgiausiai besitęsianti savivaldybių draugystė, kuri iškilmingai pratęsta 2009 m.
Kudžis yra šiaurės rytų Japonijos miestas Ivatės prefektūroje, turintis 40 tūkst. gyventojų. Jis garsėja kaip viena svarbiausių gintaro apdirbimo vietų Japonijoje, turi gintaro muziejų. Tarp unikalių turizmo atrakcijų – ama nardymo centras, kur moterys nardytojos be nardymo įrangos neria į jūrą ieškoti jūros gėrybių ir perlų.
(Kudžio miesto vaizdas 2015 m.; Wikimedia / くろふね nuotr.)
Būtent gintaro apdirbimas paskatino Kudžį ieškoti draugystės su Klaipėda. Juos inicijavo tuometinis meras Jošiakis Kudžis (meru buvo 1979-2003 m.). Pirmasis vizitas iš Kudžio į Klaipėdą įvyko 1989 m., o 1990 m. įvyko atsakomasis vizitas iš Klaipėdos. Vėliau, iki 2013 m. vizitai tarp abiejų miestų buvo labai intensyvūs, ir merai ne kartą lankėsi vieni pas kitus, neretai kartu atsiveždami ir menininkų bei verslininkų delegacijas. 1995 m. Pasaulio Vietinių valdymo organų kongresas Hagoje pripažino Klaipėdos ir Kudžio ryšius vienu įdomiausių susigiminiavusių miestų bendradarbiavimo pavyzdžių pasaulyje. Nuo 2003 m. bendradarbiavimo veiklą tęsė meras Takafumis Jamaučis (2003-2014).
("Tūkstančio gervelių" akcija Klaipėdoje. "Kauno dienos" archyvo nuotr.)
Iš karto po 1991 m. sausio įvykių, remdamas Lietuvos gyventojų siekį išlaikyti nepriklausomybę, tuometis Kudži miesto meras Jošiakis Kudžis išsiuntė SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui protesto laišką, reikalaudamas sustabdyti ginkluotą agresiją. Dėl to vėliau apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, 1991 m. Kudžio gyventojai rinko humanitarinę pagalbą Klaipėdai: buvo surinkta 120 000 USD aukų, už kurią nupirkta medicinos įrangos Klaipėdos ligoninėms.
Praėjus 20 metų, 2011 m. kovo 11 d. Kudžis labai nukentėjo nuo žemės drebėjimo ir cunamio. Todėl Klaipėdoje organizuota solidarumo su Kudžiu akcija: surinktos aukos apie 20 000 Eur. Šios lėšos panaudotos aukų medicininėms, vaikų priežiūros ir mokyklinėms išlaidoms padengti. Tų pačių metų rugpjūčio 8 d. Klaipėdos mokyklos suorganizavo „Tūkstantis gervelių“ akciją: popierines gerveles išlankstė mokiniai ir miesto aikštėje išpuošė medžius kaip užuojautos nelaimės ištiktiesiems Japonijoje, vilties ir draugystės ženklą.
1992 m. Kudžio miesto iniciatyva vienerių metų stažuotei pakviestas Klaipėdos mokytojas Vytautas Dumčius, kuris čia tobulino savo japonų kalbos žinias. Sugrįžęs jis tapo ne tik žinomu japoniškos poezijos vertėju, bet ir aktyviu švietimo bei kultūros ryšių puoselėtoju. 1994 m. su svaria Kudži miesto pagalba Klaipėdos universitete įkūrus Rytų studijų centrą, V. Dumčius tapo vienu pagrindinių dėstytojų, mokė japonų kalbos ir literatūros, organizavo japonų kultūros ir meno renginius.
Ne vieną kartą klaipėdiečiai savo kultūrą galėjo pristatyti ir Kudžyje. Svarbiausias to pavyzdys - 1998 m. Kudžyje surengtas Gintaro festivalis, kuriame eksponuotas gintaras iš Palangos Gintaro muziejaus, koncertavo Klaipėdos folkloro grupė.
(Kudžio meras Takafumi Jamauči 2009 m. Klaipėdoje; Kauno dienos ir Wikimedija / Ksurija nuotr.)
Japonai taip pat aktyviai pristato savo kultūrą Klaipėdoje, dažniausiai dalyvaudavo ir jūros šventėse. To pavyzdžiai - 2004 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje pasodintas Sakurų parkas; 2009 m. rugpjūčio mėn. Japonijos Kultūros dienos Klaipėdoje, kurių metu buvo pristatytas japonų tradicinis šokis, arbatos ceremonija, kaligrafija, origamis, ikebana ir kiti menai.
2010 m. Kudžio architektai konsultavo Klaipėdos vienuolius pranciškonus arbatos kambario ir japoniško sodo įrengimo klausimais, taip pat dėl Japonijos meno galerijos ir dzen meditacijos vietos naujai statomame Paramos vėžiui centre.
Buvo keli bandymai ir stiprinti ryšius tarp Kudži ir Klaipėdos verslo srityje. 2002 m. Kudžio verslininkų iniciatyva atidarytas pirmasis lietuviškos virtuvės restoranas Japonijoje „Gintaras“. Vasaros sezonu 4 atrinktos studentės iš Klaipėdos turizmo mokyklos dirbo padavėjomis. 2004 m. privati gintaro apdirbimo kompanija Kuji Kohaku Ltd. įsteigė parduotuvę savo bendrovės patalpose ir importavo įvairias lietuviškas prekes (pvz. žaislus) ir gėrimus, o taip pat gintaro dirbinius.
(Lietuvos muziejus Kudžyje)
Gifu prefektūros ir Lietuvos bendradarbiavimas
Gifu prefektūra yra viena iš 47 Japonijos prefektūrų, turinti daugiau nei 2 mln. gyventojų ir esanti beveik geografiniame Japonijos centre, kalnuotose vietovėse. Šios prefektūros draugystę su Lietuva paskatino faktas, kad čia gimė Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. Kaune išdavęs savo „Gyvybės vizas“.
Pirmieji vizitai iš Gifu prefektūros į Lietuvą įvyko jau XXI a. 1-ame dešimtmetyje, tačiau bendradarbiavimas ypač suintensyvėjo po 2016 m., vadovaujant gubernatoriui Hadžime Furuta. Šios iniciatyvos dėka nuolat vyksta vizitai, menininkų, švietimo mainai. 2018 m. Gifu įsteigtas garbės konsulas Jukio Murase, 2019 m. Kaunas susigiminiavo su Jaocu miesteliu, vyksta bendradarbiavimas tarp Jamagatos miestelio ir Pakruojo savivaldybių.
(Gifu prefektūros kraštovaizdis; Azija LT archyvo nuotr.)
2016 ir 2019 m. tarp Lietuvos ir Gifu prefektūros pastoviai vyko vizitai įvairiais lygmenimis. Lietuvoje ne vieną kartą lankėsi gubernatorius Hadžime Furuta, garbės konsulas Yukio Murase. Tuo tarpu Gifu prefektūrą aplankė Kauno miesto mero pavaduotojas S. Kairys (2017), meras Visvaldas Matjošatis (2018), o 2019 m. - ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Beje, tai buvo pirmasis istorijoje valstybės prezidentas, atvykęs į šią prefektūrą oficialiam vizitui.
Lithuania NOW
Nuo 2018 m. Gifu mieste kasmet organizuojamas festivalis Lithuania NOW yra didžiausias Lietuvos kultūrą pristatantis festivalis Japonijoje. Jo metu kelias savaites vyksta įvairūs renginiai - koncertai, parodos, dirbinių mugės, kūrybinės dirbtuvės, paskaitos, filmų peržiūros ir kt.
Festivalio pagrindinis renginys - atidarymo koncertas Lithuania Night, į kurį paprastai atvyksta lietuviai menininkai. Čia koncertavo folkloro ansamblis „Nemunas“ (2018), šokio ansamblis „Suktinis“ (2019) ir sopranas Anastasia Ozerova (2021).
(akimirkos iš festivalių Lithuania NOW; Azija LT archyvo nuotr.)
Verslas
Gifu su Lietuva siekia vystyti ne tik kultūrinius, bet ir verslo santykius. Viėnas sėkmingiausių to pavyzdžių - lietuviško medaus eksportas į Japoniją. Medų importavusi Gifu kompanija sukūrė naujus, japoniškai rinkai pritaikytus produktus. Tai yra saldumynai, pavadinti "Lietuviškas vėjas", parduodami ne tik Gifu, bet ir aplinkinėse prefektūrose.
Kita Gifu kompanija, užsiimanti duonos kepimu, sukūrė lietuviškos duonos receptą, kuriam naudoja iš Lietuvos importuojamus džiovintus vaisius.
(vaizdas: lietuviški produktai Gifu prefektūros stende; Azija LT archyvo nuotr.)
Kauno-Jaocu bendradarbiavimas
Jaocu miestelis, esantis Gifu prefektūroje, aktyviai rūpinasi Čiunės Sugiharos atminimu, ir nuo 2000 m. čia įsteigtas didžiausias pasaulyje šiai asmenybei skirtas atminimo muziejus. Dėl to Jaocu aktyviai vysto ryšius su Kauno miestu, kuriame buvo išduotos "Gyvybės vizos". Šių ryšių dėka užsimezgė mainai tarp Jaocu ir Kauno vidurinių mokyklų, verslininkų o Jaocu miestelio meras M. Kaneko Kaune lankėsi daugybę kartų. Draugystė užtvirtinta 2019 m. vasario mėn. pasirašius susigiminiavusių miestų sutartį.
Už nuopelnus vystant ryšius su Japonija ir Gifu prefektūra Kauno miesto meras V. Matjošaitis 2019 m. Japonijos vyriausybės buvo apdovanotas „Tekančios saulės ordinu“.
(Kauno-Jaocu bendradarbiavimo sutarties pasirašymas; Kauno miesto savivaldybės archyvo nuotr.)
Humanitarinė parama
Japonijos parama Lietuvai
Kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir siekė demokratijos bei laisvosios rinkos ekonomikos, Japonija buvo viena pirmųjų šalių, kurios jai padėjo vystytis materialine pagalba ir techniniu bendradarbiavimu. Ypatingą dėmesį Japonija skyrė kultūros finansavimui, aprūpino mokymo ir kultūrinio švietimo priemonėmis. Buvo siekiama pagilinti abipusį supratimą, draugystę ir gerą valią tarp Japonijos ir Lietuvos.
Iš viso Lietuvoje buvo įgyvendinta 13 projektų, skirtų skatinti ir gerinti kultūrinę bei mokomąją veiklą. Pavyzdžiui, parama Lietuvos Nacionaliniam muziejui skirta restauravimo įrangai, Lietuvos muzikos akademijai, skirta papildyti muzikos instrumentų įvairovę, Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetams – atnaujinti japonų kalbos mokymo aparatūrą ir kt.
(„Lietuvos aidas“, 1996 m. rugsėjo 19 d.)
Lietuvos parama Japonijai
2011 m. kovo mėn. kilęs didysis Rytų Japonijos žemės drebėjimas ir cunamis buvo didžiausia nelaimė, kurią Japonija patyrė po Antrojo pasaulinio karo. Japoniją ištikus šiai nelaimei, Lietuvos žmonės parodė, kad irgi moka susitelkti. Iš karto buvo pradėtos rinkti aukos pinigai ir daiktais, paplūdo užuojautos laiškai. Be to, buvo suorganizuota daug labdaros renginių tam, kad surinkti lėšasi nukentėjusioms vietovėms paremti. Tokios organizacijos, kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir „Gelbėkit vaikus“, aktyviai rinko labdarą. Ši veikla buvo jaučiama kiekvienoje bendruomenėje: į ją įsitraukė mokyklos, organizacijos.
(Jaocu miestelio delegacija prie Aleksote sodintos pušaitės, skirtos 2011 m. stichinei nelaimei atminti; Azija LT archyvo nuotr.)
Mes jaučiame Jūsų skausmą ir palaikome Jūsų viltį. Visų Lietuvos žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą ir tvirtai tikiu, kad drąsūs Japonijos žmonės įveiks tragiškas stichinės katastrofos pasekmes. Lietuva kaip ir visas pasaulis užjaučia ir palaiko Japonijos tautą
– prezidentės Dalios Grybauskaitės įrašas užuojautų knygoje po 2011 m. nelaimės
Kitos savivaldybių iniciatyvos
Šis apie 370 tūkst. gyventojų turintis pramoninis miestas Aičio prefektūroje garsėja kaip Tojotos miestas, ir jame klesti automobilių pramonė, yra didelis uostas. Atsiradus susidomėjimui bendradarbiavimu su Panevėžiu, 2018 m. liepos mėnesį Panevėžį aplankė oficiali delegacija, o tų pačių metų spalį Tojohašyje apsilankė Panevėžio delegacija.
2019 m. birželio mėn. Panevėžyje merai R. Račkauskas ir Koičis Sahara pasirašė susigiminiavusių miestų sutartį, ir Panevėžys tapo trečiuoju Lietuvos miestu, turinčiu partnerystę su Japonija (po Klaipėdos ir Kauno). Tarp savivaldybių vystomi ryšiai kultūros, sporto, verslo, švietimo srityse.
(Tojohašio atstovų vizitas Panevėžyje 2019 m.; sekundė.lt nuotr.)
(iškarpa iš Hiracukos leidinio apie bendradarbiavimą su Lietuva; Azija LT archyvo nuotr.)
Hiracuka yra miestas Kanagavos prefektūroje į pietus nuo Jokohamos, turintis apie 260 tūkst. gyventojų. Draugystė su Lietuva užsimezgė ruošiantis 2020 m. olimpinėms žaidynėms, nes Hiracuka įsipareigojo apgyvendinti dalį Lietuvos olimpiečių ir tapti olimpiniu miesteliu. Aktyvių savivaldybės darbuotojų dėka buvo užsibrėžtas tikslas kiek įmanoma geriau pristatyti Lietuvą miesto gyventojams ir paskatinti juos sirgti už Lietuvos atletus kaip už savus.
Artėjant žaidynėms, miesto savivaldybėje buvo įsteigtas Lietuvą pristatantis kampelis, vienoje kavinėje buvo galima paragauti lietuviškų patiekalų, leidžiamas Lietuvai skirtas žurnalas, o 2020 m., pandemijos įkarštyje, surengtas festivalis „Lithuania Week“.
Plečiant ryšius Lietuvoje keletą kartų lankėsi Hiracukos meras Katsuhiro Očiai, kuris susitiko su Alytaus meru. 2017 m. rugsėjo mėn. tarp šių miestų pasirašytas bendradarbavimo ketinimų protokolas. Ne kartą Alytuje ir Kaune surengti menininkų pasirodymai, vyksta švietimo mainai.
Hiracukoje 2018 m. lankėsi ir premjeras Saulius Skvernelis.
Curuga yra uostas prie Japonijos jūros Fukui prefektūroje, turintis ape 60 tūkst. gyventojų.
Jo ryšys su Lietuva irgi užsimezgė Č. Sugiharos dėka. Curuga yra pirmoji vieta Japonijoje kur išsilaipino "Gyvybės vizų" dėka išgelbėti žydai. Jie čia buvo svetingai priimami prieš tai, kol būdavo apgyvendinami Kobės mieste. Dėl to Curuga yra tituluojamas "Humanizmo uostu", ir mieste yra didelis išgelbėtųjų istorijai skirtas muziejus. Jame prisimenama ir Lietuva.
Čia 2018 m. lankėsi Kauno miesto meras V. Matijošaitis.
(Č. Sugiharos temai skirtas Humanizmo muziejus Curugoje. Curugos savivaldybės archyvo nuotr.)
(Hokkaido delegacija Lietuvoje 2019 m.; Azija LT archyvo nuotr.)
Mukavos miestelis yra Hokkaido saloje turintis 8,5 tūkst. gyventojų.
Jo įžymybė yra 2003 m. čia rastos dinozauro liekanos, eksponuojamos vietos muziejuje. Kadangi Akmenės rajonas irgi turtingas geologiniu paveldu, fosilijų radiniais, tai tapo draugystės impulsu. 2020 m. merai Vitalijus Mitrofanovas ir Jošijukis Takenaka pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą, kuriuo pradėta oficiali savivaldybių draugystė.
Bibliografija
- Žukauskienė-Čepulionytė, Gabija. 2001. Dešimties metų Lietuvos ir Japonijos kultūros ryšių apžvalga. Mokslas ir gyvenimas, spalis.
- Vereta Rupeikaitė. Žvaigždė iš Tokijo nelinki Kaunui dangoraižių // Kauno diena („Namai“), 2013 m. spalio 3 d.
- Lukošiūtė, Sandra. Klaipėdos parama Kudži: popierinės gervės nutūpė ant sakūrų, 2011 m. balandžio 8 d.
- Klaipėdoje – delegacija iš Kudži 2009-07-31 21:58:32 Milda Skiriutė
- https://t1.sekunde.lt/leidinys/sekunde/naujas-panevezio-partneris-tojohasis/