Laikraščiai, žurnalai ir misionieriai

‏‏‎ ‎

Nors publikacijų apie Japoniją įvairovė lietuviškoje spaudoje nuo 1891 m. ir buvo nemaža, dauguma straipsnių buvo išversti iš užsienio naujienų agentūrų ar kitų leidinių. Taip buvo todėl, jog Lietuva neturėjo savo korespondentų, nuolatos gyvenančių šioje šalyje. Dėl tos priežasties žinutės apie Japoniją dažniau pateikdavo egzotinį, apibendrintą ir netgi iškreiptą šalies vaizdą.
Ši situacija ėmė keistis pradėjus dalintis lietuvių misionierių, vykdžiusių ganytojišką veiklą Japonijoje, tekstais. Tarp jų aktyviausi buvo jėzuitų ir saleziečių misionieriai, o žymiausias lietuvis salezietis, gyvenęs Japonijoje, buvo Albinas Margevičius.
Sužinokite daugiau...

Mokslininkai, keliautojai ir knygos

‏‏‎ ‎

Nors XX a. pradžioje Lietuvoje apie Japoniją rašė tokie autoriai, kaip Steponas Kairys ar Matas Šalčius, 1940 m. sovietinė okupacija nutraukė lietuviškosios japonologijos raidą. Situacija keitėsi artėjant 1990 m. nepriklausomybei, kuomet Lietuvoje prasidėjo didelė susidomėjimo ir susižavėjimo Japonija banga. Jos dėka išaugo pirmieji lietuviai tyrėjai, kurių dėka profesionalios žinios apie Japoniją galėjo vystytis ir sklisti.
Sužinokite daugiau...

Pažinti Lietuvą per knygas

‏‏‎ ‎

Bene ankstyviausias susidomėjimas Lietuva Japonijoje prasidėjo dar XX a. 8-ame dešimtmetyje, kuomet nedidelis japonų būrelis susibūrė į Čiurlionio klubą ir pradėjo organizuoti jo kūrinių perklausas bei reprodukcijų parodas. Kurį laiką Japonijoje veikė ir Ritoania-kai („Lietuvos draugija“). Maždaug tuo metu atsirado ir susidomėjimas egzotiška lietuvių kalba, pradėtos versti lietuviškos pasakos, o dabar jau galime džiaugtis, kad Japonijoje išleistų knygų apie Lietuvą įvairovė yra tikrai nemaža.
Sužinokite daugiau...

Pažintis su Japonija per jos rašytojus

‏‏‎ ‎

Vienas iš svarbiausių kelių pažinti Japonijos kultūrą Lietuvoje yra verstinė japonų autorių literatūra. Jau XX a. pradžioje pasirodė keli grožinės literatūros vertimai, tačiau ypač daug jų buvo leidžiama nuo 1960 m. Kadangi japonų kalbą mokančių lietuvių Lietuvoje nebuvo, dauguma ankstyvųjų vertimų buvo atliekami per tarpines kalbas, pirmiausia rusų. Tačiau po truputį augo japonų kalbą išmanančių vertėjų karta, kurios pradininkas buvo Arvydas Ališauskas. XXI a. iš japonų kalbos profesionaliai verčia nemažai lietuvių, kurių dėka prabyla tiek klasikiniai, tiek šiuolaikiniai Japonijos rašytojai. Tiesa, leidžiamos ir knygos, verstos per anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių ar italų kalbas.
Sužinokite daugiau...

Susitikti, bendrauti, mainytis

‏‏‎ ‎

Japonija ir Lietuva turi galimybę pažinti viena kitą ne tik per kultūrą, knygas ar tarpvalstybinius aukščiausio lygio susitikimus. Skirtingose amžiaus grupėse vystosi energingi mainai, sujungiantys mokyklas, organizacijas ir universitetus, ir leidžiantys tiesiogiai susitikti, bendrauti, suprasti. Per įvairias švietimo ir tyrimų formas lietuviai vaikai, jaunimas ir tyrėjai pažįsta Japoniją, ir lygiai taip pat japonai gali pažinti Lietuvą.
Sužinokite daugiau...