• English
  • 日本語
  • Lietuviškai
Keliautojas, supažindinęs tarpukario Lietuvą su Japonija

Matas Šalčius

Matas Šalčius buvo viena spalvingiausių Lietuvos tarpukario asmenybių. Tai ir pedagogas, ir žurnalistas, ir vertėjas, ir aktyvus visuomeninių organizacijų steigėjas bei jaunos Lietuvos valstybės kūrėjas ir stiprintojas. Visgi bene geriausiai M. Šalčius visiems yra žinomas dėl savo aistros kelionėms, nuvedusios jį į tolimus kraštus ir lėmusios, kad 12 savo neilgo gyvenimo metų jis praleido užsienyje. Tarp jų ir Rytų Azijos šalys, iš kurių Japonija aplankyta daugiausiai – net tris kartus.

M. Šalčiaus kelionių įspūdžiai būtų dingę į nežinią, jeigu ne dar viena jo aistra – dalintis. Nuotykiai, patirtys ir įžvalgos sugulė į dienoraščio lapus, laiškus, straipsnius spaudoje, o galiausiai ir į tuo laiku itin didelio populiarumo sulaukusias kelionių knygas. Susipažindami su M. Šalčiaus palikimu, šiandien galime keliauti ne tik erdvėje, bet ir laike – pamatyti Japoniją ir kitas šalis tokias, kokios jos buvo prieš beveik 100 metų.

(A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejus archyvo nuotr., VŽM F 1019)

GYVENIMO VINGIAI
PIRMIEJI APSILANKYMAI JAPONIJOJE
DIDŽIOJI KELIONĖ
PALIKIMAS IR ATMINIMAS

Gyvenimo vingiai

Vienu įkvėpimu būtų neįmanoma išvardinti visų Mato Šalčiaus pareigų ir gyvenimo posūkių. Nors gimė mažame kaime, tapo žmogumi su plačiu žvilgsniu ir dideliais užmojais. Ugningas asmenybės tipas neleido vienoje vietoje užsibūti ilgesnį laiką, skatino nuolat ieškoti ir kurti naujus, aplinkiniams kartais net beprotiškai atrodančius, planus. Prie to prisidėjo ir dramatiškas istorinis laikotarpis: Lietuvos išsilaisvinimas iš carinės Rusijos okupacijos, daugelį įkvėpęs jaunos nepriklausomos valstybės kūrimas, du pasauliniai karai... Atrodo, kad M. Šalčius stengėsi iš visų atsiverčiančių galimybių pasiimti kiek įmanoma daugiau ir tuo pačiu viskam, prie ko prisiliesdavo, atiduoti daug savos energijos. Žiūrint iš šių dienų taško, galima teigti, kad M. Šalčius buvo itin smalsus pasaulio pilietis, jautęs tamprų ryšį su Lietuva.

(laiko juostoje paspaudę ant metų, pamatysite išsamesnę informaciją)

  1. 1890
  2. 1901
  3. 1908
  4. 1915
  5. 1919
  6. 1924
  7. 1929
  8. 1936
  9. 1940
  1. 1890 m. rugsėjo 20 d.: gimsta Čiudiškių kaime

    M. Šalčius buvo iš gausios šeimos, turėjo šešis brolius ir dvi seseris. Tėvai – Pranė ir Juozas Šalčiai – vertėsi žemės ūkiu. Viename iš savo laiškų, rašytų Amerikoje, gimtinę pristatė taip: „Gimiau toli toli už plataus Atlanto, tarp žalių lygumų ir kalvų. Taikiame Lietuvos kaime, savo tėvo bakūžėje... Prisimenu aš ją, šiaudiniu stogu, paskendusią žalių pušų tankumyne, šalia dulkėto vieškelio, kuris staiga panirdavo į lygumas ir iškildavo kalnų pašlaitėse.“

    (Wikimedia/Vilensija nuotr.; citata iš G. Statinio knygos „Pasiklydęs Amazonijoje“)

  2. 1901 m.: pradėda mokslus Marijampolės gimnazijoje

    M. Šalčius nuo mažumės rodė gabumus mokytis. Būdamas aštuonerių pradėjo lankytis pas privatų mokytoją Prienuose, o sulaukęs vienuolikos buvo išleistas į Marijampolės gimnaziją. Ją pabaigęs, išėjo „Saulės“ draugijos rengtus mokytojų kursus. Jau būdamas moksleiviu rodė susidomėjimą žurnalistika, spausdino straipsnius spaudoje (neretai pasinaudodamas įvairiais slapyvardžiais).

    (M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotr., ČDM M 2-27-1/3)

  3. 1908 m.: pradeda mokytojo darbą

    Kaip mokytojas M. Šalčius su pertraukomis dirbo iki 1922 m. įvairiose mokyklose: Skuode, Mosėdyje, Vytogaloje, Linkuvoje, Kaune. Pedagogo karjerą kuriam laikui buvo sustabdžiusi jo anticarinė pozicija, kurią viešai išsakė mokytojų suvažiavime 1913 m. Rusijoje. Grįžus į Lietuvą iš jo buvo atimta teisė mokytojauti, o prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas dar labiau išblaškė gyvenimo planus.

  4. 1915 m.: išvyksta į JAV

    1914 m. pabaigoje M. Šalčius buvo mobilizuotas į carinę armiją. Nenorėdamas kovoti Rusijos pusėje, rado būdą pabėgti ir 1915 m., gan neįprastu maršrutu, per Sibirą pasiekė Japoniją, o iš ten išplaukė į JAV. Atvykęs į San Franciską pervažiavo kone visą šalį, pabuvojo Čikagoje, o galiausiai apsistojo Bostone. Ten aktyviai įsitraukė į išeivių veiklą, ypač lietuvišką spaudą, tapo laikraščio „Ateitis“ redaktoriumi. Taip pat parašė ir išleido kelias knygeles, pristatančias Lietuvą, vertė kitų autorių kūrinius, sumaketavo Lietuvos žemėlapį, skaitė viešas paskaitas.

    Jam gyvenant JAV, lietuvių emigrantai stengėsi visokeriopai padėti nuo karo nukentėjusiems Lietuvos žmonėms, rinko lėšas. Kaip aktyvus išeivis M. Šalčius prie to aktyviai prisidėjo, kurį laiką buvo Centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti generaliniu sekretoriumi.

    (Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo nuotr., C10002488991)

  5. 1919 m.: grįžta į Lietuvą

    Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, M. Šalčius nusprendė palikti JAV ir grįžo tuo pačiu maršrutu: per Japoniją ir Sibirą į Lietuvą. Pirmiausia dirbo mokytoju, tačiau greitai įsitraukė į kitas sritis: inicijavo Šaulių sąjungos įkūrimą (vėliau buvo ir jos pirmininkas), dirbo vyriausybėje, ėjo Kauno tarybos nario pareigas, prisidėjo prie Klaipėdos sukilimo organizavimo. Tuo pačiu aktyviai dirbo spaudoje, buvo Žurnalistų sąjungos nariu, 1922 m. vadovavo agentūrai ELTA, 1926 m. įsteigė Lietuvos PEN klubą.

    (Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo nuotr., C10002478095)

  6. 1924 m.: studijuoja universitete

    1924 m. M. Šalčius įstojo į Lietuvos universiteto (dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) Teisės fakultetą. Vėliau studijas tęsė kaip laisvasis klausytojas.

    (Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo nuotr., C10002478090)

  7. 1929 m.: prisideda prie Turizmo sąjungos įkūrimo ir pradeda savo didžiąją kelionę

    M. Šalčiaus jaunystėje patirtas kelionių skonis jį uždegė nenustygti vietoje visą likusį gyvenimą. Gyvendamas Lietuvoje jis keliavo po Europą bei įvairiais būdais propagavo turizmą. 1929 m. pradžioje tai privedė prie Turizmo sąjungos įkūrimo, kurioje pats M. Šalčius dirbo 1934–1936 m. Tų pačių metų vėlų rudenį kartu su Antanu Poška M. Šalčius leidosi į didžiąją kelionę motociklu, kuri truko iki 1933 m. rudens ir keliautojui davė galimybę dar kartą pabuvoti Japonijoje.

  8. 1936 m.: antroji didžioji kelionė

    Įkvėptas 1929–1933 m. kelionės į Rytus bei paskatintas laimėtos solidžios premijos už geriausią metų knygą „Svečiuose pas 40 tautų“, M. Šalčiaus ėmė kurti naujos kelionės planus. Šįkart jo akiratyje buvo vakarai, ypač Pietų Amerikos šalys.

    Pirmiausia apsistojo Argentinoje, kurioje praleido porą metų burdamas lietuvių išeivius, įsteigdamas bendrą lietuvių, latvių ir estų išeivijos sąjungą „Sujungtoji Baltija“, redaguodamas savaitraštį „Išvien“. Toliau kelionę tęsė pabuvodamas apie pusę metų Čilėje, publikavo straipsnius vietos spaudoje. Lankėsi ir Urugvajuje, Brazilijoje, Paragvajuje, Bolivijoje.

    Paskutinė kelionės atkarpa buvo įveikta plaustais ir laiveliais Bolivijos upėmis siekiant Amazonės aukštupiu pasiekti Braziliją. Atvykus į pasienio miestą Guajarameriną ir laukiant tvarkomų dokumentų, viskas pasisuko visiškai netikėta ir nelaukta linkme.

    (M. Šalčius San Paule, Brazilijoje)

  9. 1940 m. gegužės 26 d.: nuo ligos miršta Bolivijoje

    Deja, Bolivija tapo paskutine M. Šalčiaus antrosios didžiosios kelionės šalimi – susirgęs ūmia liga (tikėtina, kad maliarija su smegenų uždegimo komplikacija) netikėtai mirė pasienyje su Brazilija esančiame Guajaramerino mieste taip ir nesulaukęs savo 40-tojo gimtadienio. Ten buvo ir palaidotas iki šių dienų jau neišlikusiose kapinėse.

    Nors M. Šalčiaus kapo nebėra, nuvykusieji į Guajarameriną gali rasti šiam keliautojui skirtą atminimo lentą, kuri kabo ant arčiausiai prie buvusių kapinių esančios bažnyčios šventoriaus sienos.

    („Trimitas“, 1940 m. birželio 13 d.)

Pirmieji apsilankymai Japonijoje

Pirmasis

Pirmoji M. Šalčiaus viešnagė Japonijoje tikriausiai buvo neplanuota ir tapo realybe dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, didelis carinės valdžios kritikas M. Šalčius ieškojo galimybių kaip išvengti tarnybos Rusijos armijoje. Iš pradžių tai atrodė sunkiai įgyvendinama, nes jau 1914 m. pabaigoje buvo įtrauktas į šauktinių sąrašus ir perkeltas į Maskvą. Laukdamas siuntimo į frontą, 1915 m. pavasarį M. Šalčius galiausiai rado būdą kaip pergudrauti sistemą ir sėdęs į traukinį Transsibiro geležinkeliu pajudėjo į rytus. Pasiekęs Vladivostoką ir keltu persikėlęs į Japoniją sėkmingai ištrūko iš Rusijos.

Panašu, kad tąsyk M. Šalčius Japonijoje praleido apie pusantro mėnesio ir pamatė nemažą dalį didžiosios Honšiū salos. Išlikę jo artimiesiems siųstos atvirutės su Bivos ežere esančią Čikubu sala ir Jokohamos vaizdais. Nėra aišku, kur tiksliai M. Šalčius gyveno tas šešias savaites, galima tik spėti, kad tai buvo Jokohamoje esantis viešbutis „Miuraya Hotel“, kurio informacinė kortelė yra išlikusi tarp asmeninių daiktų. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad M. Šalčius bendravo su vietos žmonėmis, domėjosi šalies situacija. Apie tai liudija ir užmegzta susirašinėjimo draugystė su universiteto studentu Sukeo Murata, kuri truko kelerius metus.

Galiausiai, 1915 m. gegužės mėnesį M. Šalčiaus kelionė tęsėsi toliau į rytus, laivu išplaukus į JAV.

(objektai iš Mato Šalčiaus fondo F 189, saugomo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje)

Antrasis

Antrasis apsilankymas Japonijoje įvyko labai panašiai kaip ir pirmasis, tik atvirkščia tvarka. Šįkart į kariuomenę M. Šalčių pakvietė JAV, tačiau priėmęs sprendimą užsienio armijose nekariauti, jis nusprendė grįžti į tėvynę ir palikęs Ameriką 1918 m. pradžioje laivu išplaukė į Japoniją. Galbūt įkvėpimo tokiam veiksmui suteikė ir vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas.

Apsistojęs Tokijuje, Japonijoje M. Šalčius išbuvo beveik metus, nes Lietuvą traukiniu per Sibirą pasiekė tik 1918 m. pabaigoje arba 1919 m. pradžioje. Toks netrumpas laikotarpis iš vienos pusės buvo nulemtas vis dar tebevykstančio karo, kuris trukdė keliauti į Europą. Iš kitos pusės, tai parodo ir M. Šalčiaus susižavėjimą Japonija, o tai tik sustiprina išlikusios nuotraukos bei užrašai.

(objektai iš Mato Šalčiaus fondo F 189, saugomo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje)

Didžioji kelionė

Man per ankšta ir per maža Lietuvoje. Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą. Aš mėgstu tą darbą. Jis įprasmina mano gyvenimą.

– iš M. Šalčiaus laiško artimiesiems

Į didžiąją kelionę po Europą ir Aziją M. Šalčius išsiruošė kartu su kitu keliautoju Antanu Poška. Iš Kauno jie pajudėjo darganotą 1929 m. lapkričio mėnesio dieną sėdę ant... motociklo. Ši transporto priemonė jiems leido vingiuojant pro Europos šalis pasiekti Graikiją, persikėlus į Egiptą tęsti kelionę po Artimuosius Rytus. Pakeliui motociklas gedo, keliautojų tarpusavio santykiai nebuvo patys geriausi, tad pasiekus Teheraną buvo nuspręsta kelionę tęsti atskirai. M. Šalčius palikęs pakeleivį, pats vienas patraukė tolyn traukiniais, laivais ir kitokiu transportu.

(žemėlapiai iš „Svečiuose pas 40 tautų“; nuotraukos iš epaveldas su: M. Šalčiumi kelte iš Irano į Indiją; su A. Poška kelionės metu; ant kelionėje naudoto motociklo)

1932 m. atvyko į Kiniją ir ten praleido kelis mėnesius, daugiausiai šiaurinėje dalyje, palaikė ryšius su lietuvių išeivija Šanchajuje. Be to, apsilankė Japonijos kontroliuojamose Mandžiuko ir Korėjos teritorijose. Patirtus įspūdžius, kurie buvo gan kritiški to meto Japonijos politikos atžvilgiu, publikavo kiniškoje spaudoje, šiomis temomis skaitė ir viešas paskaitas.

(objektai iš Mato Šalčiaus fondo F 189, saugomo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje)

Tų pačių metų gale iš Šanchajaus išplaukęs į Japoniją tęsė kelionę į rytus. Atvykęs į Nagasakio uostą, ten praleido porą dienų ir tuo pačiu laivu pasiekė Kobę. Laivui prisišvartavus uoste, įvyko kai kas netikėto: M. Šalčių sustabdė Japonijos pareigūnai ir apkaltinę nedraugiškumu šaliai paskelbė jį nepageidaujamu asmeniu (persona non grata), kuriam neleidžiama išsilaipinti. Manoma, kad Japonijos saugumo institucijos sekė M. Šalčiaus kaip žurnalisto veiklą ir buvo susipažinę su jo straipsniais. Juose apie Japoniją atsiliepiama kritiškai, šalis kaltinama agresija prieš kaimynines valstybes. Kitą dieną M. Šalčius buvo priverstas palikti Kobę ir sugrįžti į Šanchajų.

Nepaisant šio incidento, keliautojas jau buvo sukaupęs daug žinių apie šalį iš savo ankstesnių apsilankymų, todėl galėjo išsamiai papasakoti apie Japonijos gamtą, žmones, kultūrą savo knygoje „Svečiuose pas 40 tautų“, sulaukusioje didelio skaitytojų dėmesio. Šis šešių tomų ir daugiau nei 1700 puslapių veikalas buvo išleistas 1935–1936 m. ir M. Šalčiui pelnė „Spaudos fondo“ premiją už geriausią 1935 metų knygą.

Ką apie Japoniją galime sužinoti iš M. Šalčiaus knygos? Visų pirma, kad tai gražios, bet tuo pačiu ir atšiaurios gamtos šalis, kur netrūksta žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, potvynių ir audrų. Anot autoriaus, tai padarė poveikį ir japonų kultūrai, nes „vargiai kuri tauta turi tiek visokių pasakų apie baisias požemių ir aukštybių dvasias ir jėgas, randančias malonumo nuolat kamuoti žmones, kaip japonai“. Pasakojimas apie gamtą pereina prie pasakojimo apie vietos religiją, o tuomet apie platesnius kultūrinius bruožus: gyvenimo būdą, kalbą, papročius, žmonių tarpusavio bendravimą, maistą ir kita.

Kviečiame pažiūrėti dokumentinio filmo ištrauką, plačiau pristatančią, kaip M. Šalčiaus aprašė Japoniją:

Tiek pasakojimo apie Japoniją pradžioje, tiek pabaigoje, M. Šalčius nevengia tų dienų aktualijų, aptaria augančią šalies karinę galią ir tarptautines ambicijas. Visa tai leido knygos skaitytojams ne tik susipažinti su Japonijos tradicine puse ir kasdienybės kultūra, bet ir pajausti stiprėjančias politines bei ideologines įtampas, vedusias prie Antrojo pasaulinio karo tragedijos. Kad šios temos M. Šalčių ypač domino parodo ir išlikęs jo rengtos studijos apie Rytų Azijos geopolitinę situaciją rankraštis bei mašinraštis. Nedidelės knygelės apimties tekstas pavadintas „Kova dėl Tolimųjų Rytų (Rytų politikos studija)“ taip ir likęs nepublikuotas.

(ištraukos iš „Svečiuose pas 40 tautų“ bei mašinraščio puslapiai iš Mato Šalčiaus fondo F 189, saugomo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje)

Palikimas ir atminimas

M. Šalčiaus gausus palikimas apima jo viešas paskaitas, straipsnius Lietuvos ir užsienio spaudoje, vertimus iš įvairių kalbų, autorines knygas. Archyviniuose fonduose taip pat galime rasti ne vieną taip ir nepublikuotą rankraštį, o paskutiniais gyvenimo metais artimiesiems siųstuose laiškuose iš Pietų Amerikos aptiktume užuominų apie rašomą naują kelionių knygą, kuri pradingo. Daug kas dar laukia tyrinėtojų dėmesio, atidengsiančio naujus šios itin aktyvios asmenybės veiklos klodus.

Keliaudami po Lietuvą M. Šalčiaus atminimą galime rasti jo gimtajame Čiūdiškių kaime ir Vytogaloje, kur jam teko mokytojauti. Savo kraštietį dideliu piešiniu ant sienos 2019 m. pagerbė Prienai, apie keliautoją informacijos galima rasti ir šio miesto krašto muziejuje. Toliausiai nuo Lietuvos esančią atminimo lentą rastume M. Šalčiaus mirties vietoje – Bolivijos šiaurės rytuose esančiame Gvajaramerino miestelyje. 2005 m. vasarą surengta keliautojų ekspedicija išsiaiškino jau panaikintų kapinių vietą, kurioje M. Šalčius buvo palaidotas, ir miestelio bažnyčios šventoriaus teritorijoje paliko atminimo lentą, sukurtą Gedimino Piekuro. Joje minimi visą žmoniją aprėpiantys M. Šalčiaus žodžiai: „Saulė šviečia lygiai visiems“.

(Vilensija, Andrjusgeo, welovelithuania, XXI amžius nuotr.)

Bibliografija

Tue ‒ Thu: 09am ‒ 07pm
Fri ‒ Mon: 09am ‒ 05pm

Adults: $25
Children & Students free

673 12 Constitution Lane Massillon
781-562-9355, 781-727-6090